Lietuvai nepavyko išsiųsti į Rusiją panevėžietės, neatsakiusios, kam priklauso Krymas

Praeitą savaitę priimta LVAT nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Buvusi Rusų kultūros centro Panevėžyje vadovė V. Vatutina į tarnybų nemalonę pateko, kai, pildydama klausimyną ir atsakydama į Migracijos departamento klausimą, ar pritariate Rusijos Federacijos vykdomiems kariniams veiksmams Ukrainos teritorijoje, nepažymėjo jokio atsakymo varianto. Buvo pateikti galimi variantai – „taip“ ir „ne“. V. Vatutina ranka parašė „tai nėra mano problema, aš nesu politikė, kad spręsčiau tokias problemas“.

Be to, atsakydama į klausimą, kam legitimiai (teisėtai) priklauso Krymas, Rusijos pilietė vėl neatsakė nei „taip“, nei „ne“, o ranka parašė „aš politika neužsiimu ir ne man spręsti“.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas neišsiaiškino visų faktinių aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant klausimą dėl V. Vatutinai išduoto leidimo nuolat gyventi pakeitimo.

LVAT pažymėjo, kad teismo praktikoje nurodoma, jog Migracijos departamentas turi teisę remtis išvada dėl pareiškėjo grėsmės vertinimo, tačiau departamentas, kaip viešojo administravimo subjektas, priimantis galutinį administracinį sprendimą, sukeliantį asmeniui materialias teisines pasekmes, jį turi pagrįsti objektyviais duomenimis, Migracijos departamentas turi vertinti kiekvieną individualią situaciją ir spręsti, ar užsieniečiui ketinamais taikyti apribojimais nebus pažeistas proporcingumo principas.

„Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą teisinį reguliavimą, byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl skundžiamo departamento sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir teismo išvada, kad šiuo atveju departamentas tinkamai ir išsamiai atliko pareiškėjos situacijos vertinimą“, – rašoma teisėjų Ričardo Piličiausko, Veslavos Ruskan ir Arūno Dirvono nutartyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, iš Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad departamentas nenustatė visų klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių, byloje nėra aiškūs pareiškėjos ekonominiai ryšiai su Lietuva ir Rusija, nėra aišku iš kurios valstybės pareiškėja gauna pensiją ar kitas pajamas, kurioje yra jos esminis turtas.

Pasak teismo, byloje taip pat nėra aišku, kokie pareiškėjos giminaičiai gyvena Lietuvoje, o kokie – Rusijoje, kaip glaudžiai pareiškėja su jais palaiko santykius.

„Nustatyta ir tai, kad departamentas, vykdydamas administracinę procedūrą dėl šiuo atveju pareiškėjai išduoto Leidimo nuolat gyventi pakeitimo, nesurinko duomenų apie pareiškėjos Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ir faktinį jos buvimą Lietuvos Respublikoje. Departamentas neįvertino, ar sprendimas, kuriuo panaikinamas šiuo atveju pareiškėjai išduotas Leidimas nuolat gyventi, kuris bus pagrindas priimti, be kita ko, sprendimą dėl pareiškėjos grąžinimo į Rusijos Federaciją ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, nėra neproporcingas pareiškėjos individualios situacijos kontekste“, – rašoma nutartyje.

Lietuvoje gimusi, augusi V. Vatutina teismui teigė, kad negali linkėti Lietuvai nieko blogo, nes čia gimė, augo, mokėsi, gyvenimo ir tikisi bus palaidota po savo mirties. Moteris anksčiau žiniasklaidai yra pasakojusi, kad Rusijos pilietybę pasirinko, kad lengviau būtų važinėti pas tuo metu Rusijoje studijavusį sūnų. Pasirinkus Rusijos pilietybę, jai buvo suteiktas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

2023 m. birželio 21 d. panevėžietė pateikė prašymą „Pakeisti leidimą nuolat gyventi“ ir užpildė aukščiau minėtą Migracijos departamento klausimyną.

Vėliau Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti realią pareiškėjos poziciją dėl Rusijos Federacijos karinių veiksmų Ukrainoje ir Krymo priklausomybės, 2023 m. rugpjūčio 7 d. atliko pareiškėjos apklausą.

Nustatyta ir tai, kad departamentas, vykdydamas administracinę procedūrą dėl šiuo atveju pareiškėjai išduoto Leidimo nuolat gyventi pakeitimo, nesurinko duomenų apie pareiškėjos Lietuvos Respublikos sienos kirtimą ir faktinį jos buvimą Lietuvos Respublikoje.

Per šią apklausą pareiškėja nurodė, kad karas yra blogai, nes žūsta vaikai, griaunami žmonių gyvenimai; ji nepalaiko nei ukrainiečių, nei rusų, nes nežino šio karo priežasčių; politinius sprendimus priima politikai, kurie visus nesutarimus turėtų spręsti derybų ar susitarimų būdu; ji nežinanti, kam priklauso Krymas, nes per ilgą istoriją Krymas priklausė ne vienai valstybei.

Moteris prasitarė, kad matė atsakymą kam priklauso Krymas, tačiau tas atsakymas jai nepatiko. Ji sakė kalbėjusi nuoširdžiai, tačiau vengė pateikti vienareikšmius atsakymus, sakė, kad domisi kraštotyra, rengia  ekskursijas, dalyvauja kituose kultūriniuose projektuose, o jos sūnus su šeima gyvena Vilniuje.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) padarė išvadą, kad Rusijos pilietė kelia grėsmę Lietuvos saugumui.

Pasak VSD, pareiškėja nepateikė aiškių ir vienareikšmiškų atsakymų, kam priklauso Krymas ir kaip vertina Rusijos veiksmus Ukrainoje, tokiu būdu bandė išsisukti nuo tiesioginio atsakymo. Pasak VSD, tai rodo, kad ji vengia pateikti savo nuomonę, o tai rodo, kad pareiškėja remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, yra lojali Rusijos Federacijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos Federacijos institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesus.

VSD atkreipė dėmesį, kad V. Vatutina 2022 m. kovo mėnesį socialiniuose tinkluose pasidalijo sveikinimu su gegužės 1 d., kuris yra buvusios Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjungos vėliavos fone, o paveikslėlio viduryje matomi kūjo ir pjautuvo simboliai. Be to, 2023 m. gegužės mėnesį, duodama interviu, V. Vatutina išreiškė nepasitenkinimą nugriautais paminklais Antrojo pasaulinio karo aukų kapinėse Panevėžyje ir šiuo klausimu vykdoma politika; pareiškėjos gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Šiuos VSD sprendimu rėmėsi ir Migracijos departamentas.

Tuo metu LVAT Migracijos departamento sprendimą įvertino kaip itin formalų, „iš esmės nebandant duomenų vertinti pagal apimtį, svarbą ir reikšmę sprendžiamo klausimo kontekste“.

Pasak LVAT, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju ypač svarbus proporcingumo principo taikymas, įvertinant grėsmės nacionaliniam saugumui rizikos pasireiškimo tikimybę ir padarinius pareiškėjos teisinei padėčiai. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti.

Tuo metu Regionų apygardos administracinis teismas šiemet vasarį buvo priėmęs priešingą sprendimą – šis teismas rėmėsi VSD išvada, kad V. Vatutina remia Rusijos Federacijos vykdomą agresyvią užsienio politiką, kuri kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, pareiškėja yra lojali Rusijos režimui ir gali būti išnaudota Rusijos institucijų ir (ar) žvalgybos tarnybų, vykdant veiklą, nukreiptą prieš Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.

„Pareiškėjos sąmoninga pozicija neišsakyti aiškios ir vienareikšmės nuomonės dėl Rusijos Federacijos agresijos ir karo veiksmų Ukrainoje, nepateikti vienareikšmio atsakymo dėl okupuotos Ukrainos teritorijos (Krymo), rodo, jog, gyvendama Lietuvos Respublikoje, ji savo pažiūrų nesieja su viešai reiškiama Lietuvos Respublikos visuomenės pozicija dėl Rusijos Federacijos vykdomų karinių bei okupacinių veiksmų Ukrainoje ir ignoruoja Lietuvos Respublikos visuomenės poziciją. Tokią poziciją deklaruojantis asmuo akivaizdžiai kelia grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui; pažymėjo, kad Rusijos Federacijos režimui palankumą reiškiantis asmuo Rusijos Federacijos jėgos struktūrų gali būti panaudotas, kaip potencialus verbavimo taikinys, siekiant per Lietuvos Respublikoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant juos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse vykdyti, o tai yra nesuderinama su Lietuvos valstybės nacionalinio saugumo tikslais“, – VSD išvadą savo sprendime citavo Regionų apygardos administracinis teismas.

Jis teigė, kad jog, nustačius, jog pareiškėja kelia grėsmę valstybės saugumui, jos Lietuvoje pragyventas laikotarpis, šeiminiai ar socialiniai ryšiai su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nustatytos grėsmės egzistavimo nepaneigia ir nesumažina.

Šio teismo nuomone, pareiškėjos sąmoninga pozicija neatsakinėti į Migracijos departamento klausimyno klausimus sudaro pakankamą pagrindą vertinimui, kad jos nuolatinis gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui, o ji pati, reikšdama palankumą nusikalstamam prokremliškam režimui, taip pat yra ir potencialus verbavimo taikinys režimo jėgos struktūroms, siekiančioms per Lietuvoje gyvenančius asmenis rinkti informaciją ar pasitelkiant tokius asmenis Rusijos Federacijos jėgos struktūrų operacijoms užsienio valstybėse užtikrinti.

Regionų apygardos administracinis teismas taip pat teigė atsižvelgęs į šiuo metu susiklosčiusią ypač pavojingą geopolitinę situaciją, į Rusijos Federacijos keliamą egzistencinę grėsmę Lietuvos Respublikai, be kita ko, ir dėl vykdomos neišprovokuotos agresijos prieš Ukrainą, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu ir protingumo bei sąžiningumo principais, konstatavo, kad neturi pagrindo nesutikti su VSD ir Migracijos departamento atliktu pareiškėjos aiškiai ir nedviprasmiškai (sąmoningai) deklaruojamos pozicijos dėl nešališkumo politinei situacijai vertinimui.

Šis teismas taip pat  pažymėjo, kad vien faktas, jog pareiškėja nebedirba Rusijos vidaus reikalų sistemoje, savaime nereiškia, kad grėsmė dėl ryšių su šia ir kitomis teisėsaugos tarnybomis yra išnykusi.