Teismas išteisinamąjį nuosprendį panaikino, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo pažeisti įrodymų vertinimui keliami reikalavimai, o sprendimas surašytas pažeidžiant jo turiniui keliamus baudžiamojo proceso reikalavimus.

Kaip rašė BNS, 2023-iųjų rugpjūtį Marijampolės apylinkės teismas kaltais dėl piktnaudžiavimo, dokumentų klastojimo pripažino keturis Jurbarko rajono savivaldybės administracijos darbuotojus bei dar tris asmenis, įskaitant buvusią administracijos direktorę Vidą Rekešienę ir jos pavaduotoją Darių Juodaitį.

Tuomet jie įpareigoti savivaldybei atlyginti 206 tūkst. eurų turtinę ir 10 tūkst. neturtinę žalą.

Visgi pernai gruodį bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs Kauno apygardos teismas visus baudžiamojon atsakomybėn patrauktus asmenis išteisino.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, savivaldybės administracijos darbuotojai, siekdami gauti valstybės biudžeto dotaciją Naujamiesčio pagrindinės mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbams, piktnaudžiaudami savo įgaliojimais, suklastojo dokumentus, kuriuose imituojamas aikštyno atnaujinimo darbų atlikimas ir pabaigimas.

Anot tyrimo, savivaldybės darbuotojai, žinodami, kad didžiosios dalies mokyklos sporto aikštyno atnaujinimo darbų rangovas neatliko ir faktinių išlaidų nepatyrė, suklastotus dokumentus pateikė Švietimo ir mokslo ministerijai.

Taip pat nurodyta, jog gautą dotaciją jie panaudojo ne pagal paskirtį bei ne pagal nustatytą tvarką, kadangi gautas lėšas pervedė faktiškai atnaujinimo darbų neatlikusiai ir tokių išlaidų nepatyrusiai bendrovei. Pastaroji bendrovė, neįvykdžiusi numatytų darbų, bankrutavo.

Vis dėlto išteisinamąjį nuosprendį priėmęs Kauno apygardos teismas nurodė, kad nė vienas iš baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų nežinojo ir nesuprato, jog dokumentuose nurodyti darbai neatlikti, taip pat kritikavo ydingą didelių projektų finansavimo praktiką, dokumentų pasirašymą siejo ne su nusikalstamais ketinimais, o su projekto tęstinumu ir sėkmingu įgyvendinimu ateityje.

LAT teisėjų kolegija nustatė, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl dokumentų klastojimo yra prieštaringos, paneigiančios viena kitą, todėl tokį argumentavimą pripažino netinkamu.

Aukščiausiasis Teismas pabrėžė, jog tik tiksliai nustačius įrodymais pagrįstas faktines aplinkybes galima tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką.

Pasak LAT, „spręsdamas dėl asmenų baudžiamosios atsakomybės, vertindamas įrodymus, dalį jų vertino atsietai, nesusiedamas į visumą, aiškiai nenurodė, kodėl teismas išvadas grindžia vienais įrodymais ir nustatydamas tiesą byloje reikšmingais nelaiko kitų įrodymų, taip pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsakė į esminius apeliaciniuose skunduose keliamus klausimus“.