Kauno arkivyskupijos dvasininkai stos į kovą su eismo taisyklių pažeidėjais ir ragins tikinčiuosius vairuoti atsakingai.

Toks pasiryžimas buvo patvirtintas keturšaliu susitarimu tarp susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko Algirdo Kaminsko, Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinio direktoriaus Virgaudo Puodžiuko ir Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus.

„Nemanykite, kad kiekvieną sekmadienį kunigai vietoj homilijos kalbės tik apie eismo saugumą. Bažnyčioje yra daug momentų ir vietų, kur būtų galima apie tai kalbėti“, - perspėjo S.Tamkevičius.

Liepos mėnesį tikintieji bus raginami neviršyti saugaus leistino greičio ir sėsti prie vairo neapsvaigus. Rugpjūtį daugiausiai dėmesio ketinama skirti saugos diržams. Rugsėjį, kai vaikai grįžta į mokyklas, vairuotojai bus skatinami atkreipti dėmesį į pėsčiuosius, o spalį pailgėjus tamsiajam paros metui pagrindine tema taps būtinybė nešiotis atšvaitus. Apie tai, kaip bendrauti su tikinčiaisiais ir ką sakyti, kunigus arkivyskupas žadėjo informuoti raštu. Šie klausimai bus svarstomi ir kas mėnesį rengiamuose arkivyskupijos kunigų susirinkimuose.

„Bus primenama, kaip tikintys žmonės turi elgtis keliuose. Tikintis žmogus yra atsakingas už save ir už kitus“, - bendro projekto principus aiškino arkivyskupas. Jis prisipažino nesitikįs stebuklo, tačiau neabejojąs, kad bendras keturių institucijų projektas duos teigiamų rezultatų.

Ta proga prisiminta policijos ir Bažnyčios rengta prevencijos akcija kovoje su telefoniniais sukčiais. Pasak A.Kaminsko, telefoninių sukčių banga bendromis pastangomis buvo sustabdyta.

Susisiekimo ministro E.Masiulio teigimu, 2008-aisiais Lietuvoje įvyko esminis lūžis, nes ženkliai sumažėjo žuvusiųjų keliuose. „Tai yra puiki motyvacija dar intensyviau veikti“, - džiaugėsi ministras. Jis atkreipė dėmesį, kad jau nuo liepos 1-osios pradedamas prasižengusių vairuotojų mokymas. Su tokiais asmenimis turėtų dirbti ir psichologai.

„Kai politikai kalba, žmonės dažniausiai negirdi, nes žinome, koks yra visuomenės pasitikėjimas politikais. Tikimės, kad žmonės įsileis į galvą ir širdį tai, ką kalbės kunigai“, - viliasi E.Masiulis.

Kad svarbu rasti priėjimą prie žmonių, akcentavo ir Kauno apskrities policijos vadovas. A.Kaminsko nuomone, informacijai imlūs vaikai greitai perima negerus tėvų įpročius neprisisegti diržo, o greičio viršijimą suvokia kaip savaime suprantamą dalyką. Vyresnio amžiaus pėstieji nesaugia vaikšto gatvėse ir keliuose, nes jiems ne daug belikę gyventi. „Galbūt šitas projektas tiesiog pradės žmonėms susivokti. Jei sakysime, kad ėjimas ne vietoje per gatvę gali būti paskutinis, gal tai paveiks žmones“, - viliasi policijos komisaras.

V.Puodžiukas pastebėjo, kad prieš dvejus metus Europos Sąjungos direktyvos reikalavimas sumažinti žūstančiųjų keliuose skaičių 50 proc. atrodė utopija. Pernykščiai rodikliai, kuomet autoįvykiuose žuvo 33 proc. mažiau žmonių negu 2007-aisiais, suteikė vilčių. Sprendžiant pagal pirmojo 2009 m. pusmečio rezultatus, keliuose žūva 20 proc. mažiau negu pernai.

„kelių priežiūrai, plėtrai ir kitoms priemonėms finansavimas sumažintas drastiškai. Šiandien galbūt pigiau kovoti su dvasine krize pasitelkiant dvasinius vedlius“, - įsitikinęs Lietuvos automobilių kelių direkcijos generalinis direktorius.

S.Tamkevičiaus nuomone, tuo pačiu būtina spręsti ir išgėrusių vairuotojų problemą. „kasdien vaikštau po Santaką ir matau jaunus žmones, kurie rankose nešiojasi alaus arba sidro butelius. Šita kategorija žmonių pridaro daugiausiai bėdų keliuos ir visur kitur“, - pareiškė Kauno arkivyskupas.

Jo nuomone, čia neužtenka vien švietimo. „Reikalinga ir tam tikra vokiška tvarka“, - pareiškė dvasininkas.

Projektas „Saugokime vieni kitus kelyje“ truks iki šių metų pabaigos.