A. Paleckis ir už grotų skleidžia Kremliaus propagandą, tam ruošiamas apynasris

„Iš esmės pakeitimai sudaro prielaidas tam, kad kiekvienu atveju būtų galima operatyviau užkirsti kelią tam tikrom neteisėtom veikom. Taip pat, kad būtų galima imtis ir prevencinių priemonių“, – sakė Teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska.

Jei įsigalios šios pataisos, įkalinimo įstaigos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas galės duoti leidimą laikinai apriboti nuteistojo galimybę bendrauti su išoriniu pasauliu.

„Galimybė skambinti arba susirašinėti gali būti ribojama iki trijų mėnesių, o jeigu tai vyksta su artimaisiais, šeimos nariais – iki vieno mėnesio“, – konstatavo E. Dobrowolska.

„Čia yra tam tikros ribotos prevencinės priemonės, kurios galioja labai ribotą laiką. Ir jeigu, sakykime, teismas, įsitikinęs, kad jos tikrai būtinos, skirtų, advokatūra tame problemos neįžvelgtų“, – kalbėjo teisininkas Romualdas Drakšas. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Naujos prevencinės priemonės nebūtų taikomos kalinių skambučiams advokatui, savivaldybių institucijoms ar tarptautinėms organizacijoms.

„Tai yra kiekvienu atveju individuali priemonė, įvertinama paties pareigūno, ar yra tam prielaidos. Kitas dalykas, ką mes matome iš tam tikrų įvykių, dažnai ta teisė, kuri yra labai svarbi nuteistiesiems palaikyti socialinius ryšius su šeimos nariais, yra naudojama bendravimui ne su artimaisiais, ne su savo šeimos nariais“, – sakė Teisingumo ministrė.

Kaliniams atstovaujanti asociacija šį siūlymą kritikuoja.

„Jie mato, kad pirmiausiai reikia tą nuteistąjį nubausti ir kuo labiau jį apriboti nuo visuomenės. Bet toks požiūris yra labai neteisingas“, – kalbėjo Kalinių sąjungos pirmininkas Antanas Butkus. 

Pastabų turi ir teisininkai.

Iš esmės tokį sprendimą turėtų priimti teismas, o ne paprastas pareigūnas, kuris gali būti labai subjektyvus.

„Neturėtų būti įstaigos direktoriaus nutarimu, kadangi tai galėtų vesti prie tam tikro piktnaudžiavimo. Tai turėtų būti sankcionuojama apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra būtent ta įkalinimo įstaiga“, – savo pastebėjimus išsakė R. Drakšas.

„Iš esmės tokį sprendimą turėtų priimti teismas, o ne paprastas pareigūnas, kuris gali būti labai subjektyvus“, – komentavo A. Butkus.  

Siekiama sumažinti ir narkotinių medžiagų perdavimą bei telefoninių sukčiavimų atvejų skaičių.

„Matome, kiek tai gali užkardyti nusikalstamas veikas. Tai yra ne tik bendravimas kitu tikslu nei socialinio ryšio palaikymas, bet taip pat ir neteisėtų daiktų patekimas, ypač iš tam tikrų asmenų“, – pabrėžė E. Dobrowolska.  

Dalis Europos valstybių, pavyzdžiui, Skandinavijos šalys, Estija, Prancūzija, yra įtvirtinusios kalinių bendravimo su kitais draudimus arba ribojimus.

„Šiuo atveju būtų tik kažkiek apribojamos kalinio teisės. Bet mes žiūrime, ko tas įstatymas siekia ir nori pasiekti. Ir tos priemonės yra pateisinamos“, – tokia buvo R. Drakšos nuomonė. 

Vyriausybė jau patvirtino siūlomo pakeitimo projektą. Dabar jis bus teikiamas svarstyti Seimui.