Ar tinkamai rūpinamės namų apsauga, kad grįžus po atostogų nerastume namų tuščių, plačiau pakomentavo „STEBKAM“ vadovas Eimantas Verenius. 

– Kokių veiksmingų priemonių galime imtis, siekdami apsaugoti savo namus? Raktininkai kartais sako, kad nėra neatrakinamų spynų.

– Teisingai sako, jog neatrakinamų spynų nėra, bet yra ir neužrakintos spynos, kurių net nereikia atrakinėti. Faktas, kad susiduriame ir su tokiomis situacijomis, kada vagišiai tiesiog eina nepasiruošę ir lenkia rankenas. Tai iš esmės posakis teisingas, iš kitos pusės – kaip ir ne visai. Tai pirmas dalykas, ko reiktų imtis, tai, matyt, pamąstyti apie savo turto saugumą, apie sveikatos saugumą ir tiesiog atsakingai elgtis.

– Kiek vagys bijo signalizacijų ir vaizdo stebėjimo kamerų?

– Statistika byloja, kad tam tikrą kiekį ir tam tikro pobūdžio vagišius elektroninės apsaugos priemonės atbaido. Pirmiausia, tai yra puiki prevencinė priemonė – kada turime aiškiai matomas, įrengtas kameras, galbūt netgi muliažas galėtų būti arba vaizdo stebėjimo sistemos, yra sumontuota apsaugos signalizacijos lauko sirena ant fasado. Tai tada aiškiai indikuoja potencialiam įsibrovėliui, kad čia yra elektroninės apsaugos sistema ir dalis jų atkrenta.

Taip pat trumpėja laikas, nes jeigu sistema užfiksavo įsibrovimą, vadinasi, signalas kažkur keliauja, pradeda kaukti sirena ir apie tai sužino saugos tarnyba arba turto eksploatuotojai. Vadinasi, kad jau trumpėja laikas, kiek vagys gali būti viduje. Tai reiškia, jog turi būti arba labai gerai pasiruošęs, arba vertingi daiktai turėtų būti matomose vietose.

Trečias dalykas – tai atsekamumas. Būna, kad niekas neapsaugo nuo vagystės, bet atsekti yra kur kas paprasčiau, kada turi vaizdo stebėjimo kameras. Taip, kai kurie vagys būna užsidengę veidą, bet faktas, kad pagal tam tikrus požymius galima atsekti, kas įvykdė nusikaltimą.

E. Ovčarenko / BNS nuotr. 

– Vagys taip pat išmanėja. Yra vagiami beraktes sistemas turintys automobiliai, arba blokuojami GPS sekikliai, sumontuoti automobiliuose – ar namų apsaugos sistemos taip pat gali būti nulaužtos?

– Praktikoje mes tokių situacijų neturėjome, bet net neabejoju, kad tos sistemos gali būti nulaužtos. Klausimas, kokia kompetencija turi būti įsibrovėlio, kad jis nulaužtų tą sistemą ir kiek to turto turėtų būti name, kad ateitų tokios kompetencijos įsibrovėlis. Skyčiau, kad nulaužti įmanoma, bet tikimybė – pakankamai menka.

Matyčiau, galbūt, didesnę problemą sistemos eksploatacijoje, nes yra tam tikros taisyklės. Jeigu nori, kad ta sistema atliktų prevencinę priemonę ir užkirstų kelią vagystėms, tai reikia tinkamai ją naudoti – neužtenka vien tik turėti sistemą. Tai yra elementarūs dalykai, kaip priduoti ir nuimti signalizaciją.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Policija sako, kad svarbi gera kaimynystė. Kiek kaimynai gali apsaugoti ir gal yra kažkoks pavyzdinis scenarijus, kaip kaimynams susitarti dėl veiksmų plano?

– Matyt, kad policija tiksliau galėtų atsakyti, nes jie yra matę daugiau įvairių situacijų. Bet racionaliai mąstant, pirmiausia, kada yra glaudi bendruomenė, saugi kaimynystė ir vienas komunikacijos kanalas, nesvarbu, grupėje kažkokioje, tai jie dalijasi savo pastebėjimais. Tai jeigu turime kažkokią teritoriją – daugiabutį arba laiptinę – ir slampinėja įtartini asmenys, tai jau yra informacija, kuri indikuoja, kad reikia būti budresniam. Taip pat yra reakcija: jeigu akivaizdžiai matoma, kad kažkas kažką gadina, atitinkamai galime trumpinti reakcijos laiką. Tai ne sistema užfiksuos, bet žmogus indikuos.

– Miestuose kaimynų yra, bet sodybose jų arba labai mažai, arba iš viso nėra. Ką daryti dėl sodybų apsaugos? Ir kokie jūsų patarimai žmonėms, kurie neturi biudžeto įsirengti apsaugos sistemas ar vaizdo stebėjimo kameras?

– Vėl reikėtų grįžti prie atsakomybės: nesipuikuoti labai vertingu materialiu turtu, kas galėtų pritraukti prašalaičius, užsirakinti duris, užsidaryti langus, viską sudėti mažiau matomose vietose, kad akivaizdžiai netrauktų. Jeigu turi kaimyną, kuris nuolat gyvena, o tu – negyveni, tai gali paprašyti, kad periodiškai jis ateitų ir pažiūrėtų jūsų turtą. Galų gale, tos pačios elektroninės apsaugos priemonės. Jeigu nėra biudžeto, tai netgi muliažas – neveikianti kamera – jau yra tam tikra prevencinė apsaugos priemonė, kuri gali atbaidyti. Kiek ji kainuoja, matyt, čia susitarimo reikalas, nes įmonės, kurios užsiima vaizdo stebėjimo sistemų pardavimu, manau, kad turi neveikiančių kamerų, kurias tiesiog draugiškai gali padovanoti.