N. Juška vos neprarado savo namų: svarbūs ugniagesių patarimai, kaip išvengti gaisro

Daugiau apie tai pasakojo pats N. Juška. 

– Papasakokite, kas nutiko. 

– Istorija paprasta, po spektaklio su visa šeima grįžome namo, aš priparkavau mašiną, vaikai pirmi bėgo namo ir atbėgo rėkdami: „Tėti, tėti, namas dega“. Galvojau, ką čia prisigalvoja. Bėgau namo, atidariau duris – pilni namai juodų dūmų veržiasi pro kraštus. Bėgau ieškoti, kur yra židinys, iš kur tie dūmai. Pirma mintis, galvoju, galbūt palikome įkištus į rozetę telefono įkroviklius. Bėgau į virtuvę žiūrėti, kur tie įkrovikliai, žiūriu, viskas ištraukta. Po to radau židinį – sodo technikos akumuliatorius buvo paliktas įkroviklyje, bet ištrauktas iš rozetės, nes visada įkraunu pilnai ir ištraukiu, kad būtų ramu. Negalėjau patikėti, kad akumuliatorius, įkištas į įkroviklį, bet ištrauktas iš rozetės, visas išsilydęs. Galbūt netgi buvo sprogimas, nes daugiau nei metro spinduliu detalės buvo išsilakstę į šonus. Keli plastmasės gabaliukai nukrito ant kilimo, jeigu nebūtume grįžę, turbūt kilimas būtų užsidegęs. Gerai, kad siena buvo gipsinė, ne popieriniai tapetai, nes namas būtų supleškėjęs greitai. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– O pati baterija – nauja, sena, kasdien naudojama? 

– Ji nėra nauja, nėra sena, kokie 2 metai. Tai nėra senas daiktas. Aš visada sodo techniką parsinešu namo, pasikraunu ir po to naudoju sode. Atrodo, kad viskas saugu, ištrauki iš rozetės, pasirodo, kad ne. Paviešinau tą istoriją dėl to, nes norėjau, kad daugiau žmonių sužinotų. Galvojau, sakyti ar nesakyti, koks skirtumas, susitvarkysime namus, niekas nesudegė, bet noriu įspėti ir kitus, kad taip gali atsitikti, turi būti nebūtinai įkišta į rozetę. 

Nerijaus Juškos feisbuko nuotr.

Kaip išvengti tokių gaisrų, atsakė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas. 

– Ar ugniagesiai dažnai susiduria su įkroviklių ir baterijų gaisrais? 

– Gaisrai, kilę dėl baterijų, kada jos pačios užsidega, nėra tokie dažni, tačiau pasitaiko kiekvienais metais. Pavyzdžiui, praeitais metais ugniagesiai reagavo į dešimt gaisrų, kurių metu degė įkraunami elektros prietaisai arba baterijos. Šiais metais teko gesinti jau du gaisrus, kai degė baterijos. 

– Į ką žmonės turėtų atkreipti dėmesį, įsigydami prietaisus? Kaip neapsigauti ir nenusipirkti prastos kokybės su prasta baterija, kuri gali užsidegti? 

– Visų pirma, reikėtų rinktis kokybiškas ir Europos Sąjungoje sertifikuotas prekes, prietaisus. Jie turėtų būti atitinkamai paženklinti, turėti sertifikatus. Jeigu perkama Europos Sąjungoje, tokių problemų dėl nekokybiškų prietaisų neturėtų daug kilti, nes jie į rinką tiekiami jau sertifikuoti. Galbūt didesnė rizika kyla tada, kai prekės užsakomos, tarkime, iš trečiųjų, ne Europos Sąjungos šalių. 

– Kaip pastebėti, kad baterija gali tuoj užsidegti? Ar ji rodo kažkokius požymius? 

Keli plastmasės gabaliukai nukrito ant kilimo, jeigu nebūtume grįžę, turbūt kilimas būtų užsidegęs. Gerai, kad siena buvo gipsinė, ne popieriniai tapetai, nes namas būtų supleškėjęs greitai.

– Reikėtų atkreipti dėmesį į pačią baterijos būklę, nes kartais tam tikri momentai išduoda, kad baterija yra pažeista ir kyla grėsmė kilti gaisrui. Pavyzdžiui, baterija būna išsipūtusi, praradusi savo buvusią formą, neretai būna matomi įvairūs mechaniniai pažeidimai, pavyzdžiui, įtrūkęs korpusas, tai reiškia, kad bateriją naudoti nėra saugu.  

– Pavyzdžiui, važiuoju su paspirtuku, patenku į avariją ir jis yra gana stipriai pažeidžiamas. Atrodo, pasikeisiu ratą, rėmą ir galėsiu toliau važiuoti. Ar visgi reikėtų atkreipti dėmesį ir į bateriją?  

– Žinoma, būtinai, po smūgių visada reikėtų apžiūrėti, ar baterija nėra mechaniškai pažeista – neįtrūkusi, viskas tvarkingai, ar pajudinus bateriją viduje nesigirdi kažkokie garsai, kad viduje kažkas atsipalaidavę ir pan. Tokius dalykus yra būtina įvertinti, prieš naudojant toliau. Jeigu yra minėti požymiai, kad baterija įtrūkusi ar išsipūtusi, pažeistas korpusas, tokiu atveju nereikėtų naudoti. 

– Jeigu baterija pradėjo šnypšti ir pūsti baltos spalvos dūmus? 

– Tai parodo, kad minučių ar sekundžių klausimas, kada be dūmų pamatysime ir liepsnas, nes dūmai, išsiskiriantys iš baterijos, paprastai būna baltos spalvos, yra labai degūs ir jiems pakanka tik temperatūros, kad užsidegtų, o degimas yra išties labai intensyvus. 

Pamačius dūmus, reikėtų imtis tam tikrų veiksmų – prietaisą patraukti toliau nuo degių medžiagų, galima įdėti į kriauklę, vonią ir panašiai. Jeigu pasirodys liepsna, galima ant jo pilti ir vandenį, žinoma, jei nėra prijungtas prie elektros tinklo. 

Yra laimingai pasibaigusių atvejų, kada paspirtuko baterija užsidegė namuose ir savininkas spėjo labai greitai išmesti ją per langą. Laimei, gyveno, berods, pirmame aukšte, tas veiksmas nesukėlė grėsmės aplinkiniams, tačiau jam pavyko išsaugoti savo namus. Jeigu šnypščia, pučiasi balti dūmai, reikėtų skubiai imtis priemonių. Žinoma, tam galėtų pagelbėti ir nedegus audeklas, jeigu turime namuose, tai tikrai nei brangi, nei sudėtinga priemonė, o tokiais atvejais tikrai gali praversti. 

– Kaip geriau laikyti baterijas? Tarkime, įkroviau bateriją ar galiu ją palikti ant įkroviklio išjungęs iš elektros lizdo, ar reikėtų nuimti ir padėti kažkur saugiau? 

– Reikėtų jas išjungti iš įkroviklio, įkroviklį ištraukti iš elektros lizdo. Kai šių prietaisų nenaudojame, tegul nebūna įjungti. Įjungti į elektrą reikėtų tik įkrovimo metu, žinoma, nepalikti krautis per naktį, nes vis tik didesnė tikimybė, kad prietaisas užsidegs yra įkrovimo metu, nes tada ir kaista baterija. Iš gaisrų praktikos pastebime, kad dažniau dega įkraunami prietaisai nei atjungti nuo elektros tinklo.