Apsinuodijimai smalkėmis savo dažnumu – treti po apsinuodijimų vaistais ar alkoholiu

Priklausomai nuo smalkių koncentracijos ir poveikio laiko, jaučiami įvairūs negalavimai -nuovargis, pykinimas, migrena, galvos svaigimas, traukuliai, kvėpavimo, koordinacijos sutrikimai. Sudėtingais atvejais negrįžtamai pažeidžiamos smegenų ląstelės ir širdies raumuo. Kai organizmas negauna deguonies, netenkama sąmonės ir mirštama.

Apsinuodijimų smalkėmis pavojus padidėja šaltuoju metu laiku. Anglies monoksidas (smalkės) susidaro dėl ne visiškai sudeginamo kietojo ir skysto arba dujinio kuro, ypač sandariai uždarius langus ar nepasirūpinus tinkama ventiliacija. Smalkes gali išskirti dujiniai vandens šildymo įrenginiai (pvz., dujinės krosnelės), malkomis, akmens anglimi arba skystuoju kuru kūrenamos krosnelės, mobilūs dujiniai arba skystojo kuro patalpų šildytuvai, židiniai, krosnys, dujinės bei anglies viryklės, vidaus degimo įrenginiai (pvz., generatoriai), taip pat kepsninės, naudojamos uždarose patalpose, automobiliai, palikti neišjungtu varikliu garažuose arba kitose uždarose patalpose.

Apsinuodijimai anglies monoksidu (smalkėmis), kaip teigia Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovė Džiuginta Vaitkevičienė, užima trečią vietą po apsinuodijimų vaistais ir alkoholiu, todėl kiekvienam labai svarbu apsisaugoti nuo galimybės apsinuodyti ar net žūti nuo šių dujų, taip pat ir panaikinti apsinuodijimo šiomis dujomis riziką. Jei smalkių koncentracija didelė, mirtinai apsinuodijama per kelias minutes.

Patikimai nustatyti, ar nėra nuolatinio šių dujų poveikio mūsų organizmui, galima tik specialiais anglies monoksido jutikliais. Jų įrengimas patalpose - garantuotas būdas apsisaugoti nuo smalkių. Jutikliai garsiniu signalu įspėja apie padidėjusią smalkių koncentraciją patalpoje, tuomet galima tuoj pat sureaguoti ir imtis visų atsargumo priemonių. Jutiklius galima įsirengti savarankiškai, tam nereikia specialistų. Pakanka pasiskaityti pridedamą prietaiso įrengimo instrukciją.

Dujų įrenginius ir krosneles apžiūrėti reikia ne rečiau kaip kartą per metus. Įrenginius, kuriuose deginama anglis arba mediena, reikia tikrinti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, o naudojant gamtines dujas arba skystąjį kurą, - ne rečiau kaip kartą per pusę metų. Visa tai turi atlikti specialistas, teigiama Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pranešime.

„Norėdami išvengti apsinuodijimo anglies monoksidu, turime naudoti tik techniškai tvarkingus įrenginius, nuolat tikrinti, ar jie tinkamai veikia. Negalima uždengti ventiliacijos angų ir grotelių. Reikia žiūrėti, ar veikia ištraukiamoji ventiliacija, dažnai vėdinti patalpas, kuriose vyksta degimo procesas. Tokius įrenginius ir šildymo sistemas turi montuoti tik kvalifikuoti montuotojai“, - pabrėžia D. Vaitkevičienė.