Pirmadienį teisme kalbėjo I. Malkinas, M. Zalatorius bei jų advokatai, prašę išteisinimo, tuo metu V. Sutkus ir jo gynėjas baigiamųjų kalbų nepasakė. Kitas posėdis numatytas 2027 metų sausio 12 dieną.
M. Zalatorius tikino, kad baudžiamąjį nuosprendį priėmęs Vilniaus apygardos teismas padarė procesinių klaidų, o Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jį apklausė neteisėtai.
Jo advokatas teismą mėgino įtikinti, kad nuteistieji tiesiog sudalyvavo „teisėkūros spektaklyje“ bei negalėjo padaryti jokio nusikalstamo poveikio.
M. Zalatorius: veikiau LBA interesais, nesuvokiau, kad darau nusikaltimą
„Net neturėjau (...) nusikaltimo regimybės“, – baigiamojoje kalboje pirmadienį sakė buvęs LBA vadovas M. Zalatorius, prašęs Apeliacinio teismo jį išteisinti.
Prokuratūros ikiteisminio tyrimo duomenimis, 2019 metų rudenį V. Sutkus galimai veikė M. Zalatoriaus interesais siekdamas, kad Seime nebūtų priimti teisės aktai dėl naujų mokesčių bankams.
Nustatyta, kad susitikimų, telefoninių pokalbių ir susirašinėjimo metu buvo susitarta dėl didesnio negu 10 tūkst. eurų kyšio, taip pat suderintas jo priėmimo būdas.
2019 metų pabaigoje, kaip įtariama, V. Sutkus ir M. Zalatorius ankstesne data pasirašė tariamą paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama nuslėpti kyšį ir užmaskuoti tikrąją pinigų pervedimo priežastį.
Buvęs komercinių bankų atstovas Apeliaciniame teisme tikino visąlaik atstovavęs sektoriaus interesams bei nenumanęs, kad veikia neteisėtai.
„Visus penkerius proceso metus laikiausi tos pačios pozicijos: buvau LBA vadovas, veikiau savo organizacijos interesais ir tuo metu tikrai nesuvokiau, kad darau nusikaltimus, už kuriuos buvau nuteistas“, – teisėjų kolegijai kalbėjo M. Zalatorius.
M. Zalatorius pabrėžė, jog „pats kaltinimo branduolys“ suformuotas remiantis, anot jo, neteisėto STT sulaikymo metu 2022 metų birželį surinktais įrodymais, bei prašė Apeliacinio teismo į tai atsižvelgti.
„Neprašau, kad teismas manimi patikėtų, neprašau, (...) kad atmestų bylą dėl mano asmenybės, praeities pasiekimų. Tik prašau, kad (...) pirmosios instancijos teismo procesinės klaidos būtų vertinamos pagal įstatymą“, – kalbėjo M. Zalatorius.
Jo teigimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė konkrečių duomenų, už ką pinigai buvo pervesti, todėl nėra tinkamai įrodytas faktas, kad tai buvo kyšis V. Sutkui: „Turi būti nustatytas konkretus turinys. Šioje byloje to nebuvo.“
Advokatas tikina, jog nuteistieji buvo įtraukti į politinius žaidimus
M. Zalatoriaus gynėjas Raimundas Lideika baigiamojoje kalboje priminė 2023 metais byloje duotus „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo parodymus, kuriuose politikas liudijo apie Seime 2019 metais svarstytą, anot advokato, fiktyvų įstatymo projektą dėl bankų apmokestinimo.
R. Lideikos teigimu, V. Ąžuolas pripažino, kad tuometiniai valdantieji susitarė, jog šias pataisas pateiks Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos parlamentaras Zbignevas Jedinskis, tačiau jos, jo teigimu, tikrai nebus priimtos – vietoj to Vyriausybė pateiks jos parengtą Pelno mokesčio projektą bankų apmokestinimui keisti.
Pasak advokato, būtent į Z. Jedinskio „įstatymo-fantomo“ svarstymus ir įsitraukė M. Zalatorius bei V. Sutkus norėdami paaiškinti tokių pataisų žalą.
„Buvo iš anksto nuspręsta Vyriausybės lygiu, kad jis (Z. Jedinskio projektas – BNS) nebus priimtas, o tebus maskuotė stumti kitą Pelno mokesčio įstatymą. Reiškia, dėl šito įstatymo (projekto – BNS) neįmanoma padaryti jokio poveikio – nei objektyviai, nei subjektyviai. Nes tai yra fikcija“, – teismo posėdyje kalbėjo R. Lideika.
„Nuteistieji ne savo valia, jiems patiems net nežinant buvo įtraukti į tokį įstatymo svarstymo procesą, (...) objektyviai nebuvo įmanoma pasiekti šios nusikalstamos veikos tikslo“, – pabrėžė jis.
Advokatas tvirtino, neva pirmosios instancijos teismas V. Ąžuolo parodymų neakcentavo: „Nes teismui buvo nepatogu įrašyti tokius liudijimus, nes kai jie tampa vieši, kad visuomenė nesužinotų, kad įstatymų leidyboje 2019 metais buvo sugalvota žaisti įstatymo projektu.“
R. Lideika taip pat aiškino, kad STT per apklausą M. Zalatorių vargino, provokavo, nukentėjo jo sveikata, jį tardė šeši pareigūnai, jam buvo grasinama ilgesniu sulaikymu.
Kaltę neigė ir I. Malkinas
Savo kaltę toliau neigė ir 40,4 tūkst. eurų bauda už papirkimą ir dokumentų klastojimą nubaustas bendrovės „Įmonių turgus“ vadovas I. Malkinas.
Jo teigimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo neteisingas, todėl jis turėtų būti išteisintas.
Pasak I. Malkino, Vilniaus apygardos teismas neįrodė kyšio V. Sutkui fakto, selektyviai ir vienpusiškai vertino parodymus, rėmėsi liudininku, kurio parodymai „kelis kartus reikšmingai keitėsi“, kai paties I. Malkino, jo žodžiais, nuoseklūs parodymai buvo atmesti.
„Jame (Vilniaus apygardos teismo sprendime – BNS) yra esminių klaidų“, – teismo posėdyje sakė I. Malkinas, pirmas sakęs baigiamąją kalbą.
„Jokio kyšio nesiūliau, nežadėjau, nedaviau, (...) nepadariau veikos, turinčios nusikaltimų požymių“, – aiškino nuteistasis.
Advokatai prašė darkart kreiptis į STT, Konstitucinį Teismą
Prieš pradedant sakyti baigiamąsias kalbas visų trijų nuteistųjų advokatai prašė teismo pakartotinai kreiptis į STT, kad ši konkrečiais dokumentais pagrįstų atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo aplinkybes.
Advokatai pasigedo konkrečių duomenų, kurie pagrįstų iš dalies įslaptintus tarnybos veiksmus tiriant galimus nusikaltimus, pavyzdžiui, M. Zalatoriaus apskųstą slaptai įrašytą jo telefoninį pokalbį su V. Sutkumi.
„(STT – BNS) įsiveržė į privatų gyvenimą, įrašė Manto Zalatoriaus pokalbį ir pradėjo kriminalinę žvalgybą“, – teismui kalbėjo R. Lindeika.
„Matyti, kad jų (STT nutarimų – BNS) turinys yra tuščiai perrašytos deklaratyvios išvados tų duomenų, kurie buvo byloje, o pačiuose nutarimuose apie pagrindus, dėl kurių buvo pradėtas kriminalinės žvalgybos tyrimas, (...) nėra nieko“, – teisme teigė V. Sutkaus advokatas Rolandas Tilindis.
Advokatai taip pat prašė į bylą įtraukti kelerius metus parlamente nepriimamų Korupcijos prevencijos ir lydinčiųjų įstatymo pataisų lyginamąjį variantą ir aiškinamąjį raštą – šiomis pataisomis valstybės tarnautojams siūloma prilyginti vadovus asociacijų, kurios turi teisę atlikti viešąsias funkcijas bei jiems taikyti vienodus korupcijos prevencijos reikalavimus.
„LVK (kuriai vadovavo V. Sutkus – BNS) tokių nebuvo ir nėra pavesta. Jei Valdas Sutkus negali būti prilygintas valstybės tarnautojui, jam negalima taikyti baudžiamosios atsakomybės“, – sakė M. Zalatoriaus advokatas R. Tilindis.
I. Malkino gynėjas Linas Belevičius prašė teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis papildomai išaiškintų korupcijos prevencijos reguliavimą šioje byloje.
Advokatai taip pat į bylą prašė įtraukti teisininko Raimundo Jurkos išvadą, kurioje analizuojami LVK įgaliojimai ir teisinis statusas.
Apeliacinis teismas visus prašymus atmetė motyvuodamas tuo, jog juos tenkinti nėra konkretaus pagrindo.
Kaip rašė BNS, Vilniaus apygardos teismas dėl korupcinių nusikaltimų V. Sutkų pernai lapkritį nuteisė beveik pusketvirtų metų kalėjimo, o M. Zalatoriui skirta 40,7 tūkst. eurų bauda.
V. Sutkus pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu, M. Zalatorius – dėl prekybos poveikiu, dokumentų klastojimo, turto iššvaistymo.
(be temos)
(be temos)