Teismas pripažino, kad įvykio metu tada dar nepilnametis vaikinas į nusikaltimą buvo įtrauktas nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų apsvaigusio giminaičio.
Šiaulių apygardos teismas pranešė, kad nusikaltimas padarytas 2024 metų gruodžio 28-ąją name, esančiame Toleikių kaime, Kelmės rajone. Lemtingąją naktį čia buvo vartojamas alkoholis, anksčiau teistas 10 kartų M. Kavaliauskas ir į svečius atėjęs M. A. ėmė kivirčytis. Smurtas prieš svečią buvo pradėtas dėl to, kad M. Kavaliauskas nusprendė, jog sugėrovas atvyko su ketinimu nužudyti jo giminaitį.
Konflikto liudytojai patvirtino, kad M. Kavaliauskas smurtavo prieš auką, grasino nužudyti. Vėliau kartu su sūnėnu jis ir nužudė vyrą.
Nusikaltimo įrankis buvo rastas kartu su kruvinomis pirštinėmis M. Kavaliausko brolio namų krosnyje. Atlikus DNR tyrimą, nustatyta, kad ant jų buvo nužudytojo kraujo.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nurodė, kad teisiamųjų kaltė yra įrodyta liudytojų parodymais, ekspertų išvadomis, kitų įrodymų visuma.
Kaltinamieji davė prieštaringus parodymus. I. Kavaliauskas paaiškino, kad jo parodymai keitėsi, nes pirmosios apklausos metu jis buvo šoko būsenos ir buvo nusprendęs prisiimti kito kaltę. Kolegija rėmėsi kaltinamojo I. Kavaliausko nuosekliais parodymais, kurie buvo duoti pirmosios apklausos metu – 2024 metų gruodžio 30 dieną – ir buvo vertinami kaip teisingiausi. Kaltinamojo M. Kavaliausko parodymus, prieštaraujančius I. Kavaliausko parodymams, teisėjų kolegija vertino kaip neatitinkančius tikrovės, kaltinamojo gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar ją sumažinti.
Teismo įsitikinimu, tai, kad kaltinamieji savo smurtiniais tyčiniais veiksmais kartu nužudė M. A., patvirtina ir nustatytas jų bendras elgesys po nukentėjusiojo gyvybės atėmimo. Kaltinamieji kartu grįžo į namus, M. Kavaliauskui sugalvojus nužudytojo kūną paslėpti. M. Kavaliauskui pasiėmus kastuvą, talpą su benzinu, I. Kavaliauskas kartu su juo ėjo įvykio vietos link, tačiau savo veiksmų atlikti nebegalėjo, nes, prie nužudytojo kūno pamatę automobilio šviesas, pasišalino.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad kaltinamieji suvokė, jog bendrai dalyvauja darant nusikaltimą. Tiek M. A. peiliu pjaudami per kaklą iki stuburo slankstelių, tiek ir matydami tokius savo bendrininko veiksmus, neabejotinai suvokė, jog kelia pavojų M. A. sveikatai, numatė, kad gali jam padaryti sunkius kūno sužalojimus, dėl kurių šis gali mirti, ir būtent to siekė. Teismas pabrėžė, kad M. Kavaliauskas įtikino nepilnametį dalyvauti darant nusikalstamą veiką, taip pat aktyviais ir tikslingais veiksmais siekė nepilnamečio nusikalstamo rezultato, veikė tiesiogine tyčia.
Teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį tenkino visiškai ir jai solidariai iš kaltinamųjų priteisė 1 tūkst. 265 eurus turtinei ir 20 tūkst. eurų neturtinei žalai atlyginti.
Šis nuosprendis gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Naujausi komentarai