Kokteilis

"Kokteilio" agentė Zardicanija ne juokais išsigando, išgirdusi, kad vienodai ketinama nudažyti visus miesto autobusus. Kaipgi mes juos atpažinsime, kaip žinosime, kuris kur važiuoja, juk tuos skaičius ne visi tesugeba įžiūrėti, o nūnai radosi ir tokių, kurie tų skaičių visai nepažįsta. Viena bėda – ne bėda. Štai kai kuriuose autobusuose jau įdiegtos nanotechnologijos – geltonieji komposteriai. Jei dar suvoki, kur kišti tą popierinį bilietėlį, tai ką toliau daryti, absoliučiai neaišku, melstis tam prietaisui, kad bilietėlį prakiurdytų, nes gi spausti nėra kur. Pasirodo, tai – išmanus komposteris. Reikia jį į savo pusę linktelti, spustelėti ar mygtelėti, kaip kam patinka. Regis, nelabai sudėtinga, bet pirmą sykį, kai nežinai, kaip tai daryti, prieš kitus keleivius pakliūvi į nepatogią padėtį. O kas gi nori būti kvailio vietoje?

Priimsiu į darbą juristą. Per bandomąjį laikotarpį reikia atlikti sunkią užduotį – teisėtai atleisti buvusį teisininką.

Toks kvapnus ir gaivinantis rytinis gurkšnis, kuris mane pažadina ir suteikia jėgų naujai darbo dienai. Agurkėlių marinatas – atrask energijos šaltinį.

Sinoptinis regėjimas

Mačiau per televizorių Mergelę Mariją. Stovėjo ji debesyse virš visos žemės ir apie rytdienos orus pasakojo.

Urtė mato savo draugą besikapstantį eketėje.

– Henrikai, ar įlūžai?

– Ne, žiema mane užklupo besimaudantį.

Įkaitus pagrobę teroristai vėl sušvelnino savo reikalavimus. Jei anksčiau jie reikalavo lėktuvo ir 30 milijonų dolerių, tai dabar prašo butelio degtinės, dviejų saldainių ir dviračio. Derybos tęsiamos.

Gydytojo pasakyta frazė: "Niekis, iki vestuvių užgis" labai nustebino 80-metį pensininką Bronių, tačiau jo akyse nelauktai suspindėjo ugnelės.

Leitenantas puskarininkiui:

– Pasidomėkite kareivio Huberto praeitimi. Po kiekvienų šaudymo pratybų jis nutrina nuo šautuvo pirštų atspaudus.

Českos sekretorė ( 397 725; išeidama į darbą žmona vyrui palieka raštelį: "Paimk iš darželio sūnų. Jis pats tave pažins")