Savo bendrovę turintis Renaldas paskelbė laikraščiuose, kad yra dvi laisvos darbo vietos, laukia pretendentų, pretendenčių į jas prisistatymų, šiais laikais vadinamųjų CV.
"Prisiuntė man tų CV, – pasakojo darbdavys. – Visas anketas perskaičiau. Kadangi tai daugiau moteriškas darbas, sudominusioms damoms paskambinau, suderinome jų atvykimo grafiką.
Sudėliojau laiką maždaug kas pusvalandį, kad vienu metu visos nesueitų."
Vyriškis beveik visoms kandidatėms leido pačioms pasirinkti, kada nori ir gali atvykti, tačiau paprašė pasakyti konkretų atvykimo laiką, paaiškinant kodėl.
"Išaušus rytui lėkiau į darbą kaip žebenkštis, – iškalbingai pasakojo direktorius. – Nežiūrėjau į automobilio spidometrą, nes akivaizdžiai viršijau greitį, kad nepavėluočiau į pirmąjį susitikimą."
Numatyti susitikimai buvo verti komedijinio filmo: pirmoji pretendentė pati pavėlavo, antroji, užsimiegojusi, iki galo neprasimerkusiomis akimis, per anksti atklibikščiavo.
"Per anksti – tai ne per vėlai, bet apie ką man kalbėti su pavėlavusia kandidate, kai nepakenčiu nepunktualumo?! Kaip žmonės nesupranta, kad darbdavys ne tik CV skaito, bet ir stebi jų punktualumą bei kitką. Vėluoti į paskirtą susitikimą dėl darbo itin kvaila", – reziumavo viršininkas.
"Kokteilio" pozicija
O ko skubėti į darbą? Darbo diena gyvenimą sutrumpina aštuoniomis valandomis.
Yra ir tokie rinkimai
Linksmieji tirščiai
– Daktare, pastaruoju metu man visiškai pašlijo nervai.
– Rūkote?
– Ne.
– Tada patarsiu retkarčiais darbe leisti sau surūkyti lengvą mentolinę cigaretę.
– Bijau, kad nieko neišeis.
– Ar viršininkas draudžia rūkyti darbo vietoje?
– Ne, ne dėl to. Paprasčiausiai esu naras.
Naujausi komentarai