Jūros šventės tampa nykios?
Iš „Kokteilio“ varpinės stebint Jūros šventę, o šįmet karalystę, tenka konstatuoti, kad grandiozinėse linksmybėse kuo toliau, tuo mažiau akcentų, verčiančių aikčioti.
Stebėtis kasmet būna vis mažiau ir mažiau priežasčių. Jei šiukšlinėse susikaupia pernelyg daug šiukšlių, jos gana greitai surenkamos, o šiukšlinės išvalomos.
Net tradicinis mūsų pomėgis mesti į Danės upę tuščią tarą, vadinamuosius bambalius, baigia išnykti. Viena kita plastikinė neskęstanti šiukšlė, patekusi į Klaipėdos Nemuną, ko gero, buvo vėjo įpūsta.
O pavargusių, nepaeinančių šventės dalyvių galima rasti tik po ilgų ir atkaklių paieškų. Ir tai vos vieną kitą, o ne mases.
Tiesa, naktį vienai merginai atsisakė kojos pačioje perėjoje. Kol gražuolė ant "zebro" bandė susiriesti į kamuoliuką, vienas vyras ją nunešęs paguldė ant žolyno.
Keista, tačiau liaudis kažkokia ramesnė tapo. Anksčiau bent mūšiai vykdavo tarp įvairių miestų kovotojų – nepasidalydavo Klaipėdos teritorijų, o pastaraisiais metais – šnipštas. Nebent vienas kitą žodžiais pasiunčia ten, kur nelabai norisi eiti, arba tik patikrina marškinėlių siūlių stiprumą.
Prekybininkai ir tie nuvylė, prekiavę šviežiu maistu, dėl kurio svečias neturėjo vaikščioti susiėmęs pilvą ar sėdėti WC būdelėje.
Naujausi komentarai