Įsibėgėjo tilto virš geležinkelio remonto darbai. Darbininkai nugramdė viršutinę tilto dangą ir ėmėsi sudėtingesnių darbų. Užliejo visą paviršių į želę panašia mase. Akivaizdu, kad tokiu metu tiltu vaikščioti negalima. Todėl jis ir užtvertas, nupiešta schema, kaip jį aplenkti, parašytas įspėjimas. Gyvenu netoliese ir kiekvieną vakarą matau, kad koks nors paikas žmogus vis tiek braunasi pro užtvaras ir pėdina per lipnią masę. Po to ant dangos lieka pėdos. Kokia bus darbų kokybė, jeigu taip visi nepaisys draudimų? Negi teks ir čia policininkų pagalbos prašyti? Kitaip mūsų žmonės nesupranta.

Sima

Kasmet Palangoje – vis ta pati istorija

Žavu, kad Palangoje kasmet vyksta tūkstančio kilometrų lenktynės. Tačiau kasmet kartojasi vis ta pati istorija, bylojanti apie organizatorių ir vietos valdininkų apsileidimą. Jau trečiadienį iš pat ryto buvo uždarytas į Kretingą ir Vydmantus vedantis viadukas. Nebuvo galima pasukti nė į Klaipėdos pusę. Tiesiog prieš viaduką pakabino "plytas", užtvėrė kelią tvoromis ir sukis atgal, žmogau. Nejaugi taip sunku pačioje Palangoje, pavyzdžiui, Sodų gatvėje, pakabinti ženklą "Apylanka", kad iškart būtų galima važiuoti į Nemirsetą ir neklaidžioti? O ir laikraščiuose galėtų iš anksto būti paskelbtas vienas kitas skelbimas su informacija, kada kelias bus uždarytas ir kada vėl jis bus atvertas. Nejaugi tai yra taip sudėtinga?

Begemotas

Smarvė nekenkia sveikatai?

Kokias nesąmones klaipėdiečiams bando įpiršti kvapų tyrėjai? Esą nėra būdų nustatyti, kaip žmogaus sveikatą veikia smarvė. Ko verti tie mokslininkai, jei gyvena savo uždarame pasaulėlyje ir nemoka dirbti žmonių labui? Jei taip, tai galime sakyti, kad gyvenimas šalia išvietės irgi yra sveikas. Jeigu mokslininkai nesugebės patvirtinti kiekvieno klaipėdiečio seniai suprasto fakto, kad smarvė kenkia sveikatai, gyventojai imsis pilietinio pasipriešinimo priemonių. Jų yra daug ir įvairių. Galima reikšti savo nuomonę ir nepažeidžiant įstatymų, bet skambės ne tik visa Lietuva, bet ir Europa. Lašas po lašo ir akmenį pratašo.

Vaiva