Laukia malonės iš dangaus

Laukia malonės iš dangaus

Pajūryje – sausra. Visur aplinkui lyja, o prie jūros – lyg Dievo bausmė: sausa, nors tu ką daryk. Kiekvienas gyventojas, turintis bent mažą gabalėlį žemės, verkšlena – nebus derliaus. Juokingi tie žmonės. Nori, kad dangus jiems pinigus į kišenę krautų. Niekur pasaulyje taip nėra. Nori derliaus – nusitiesi į daržus vandentiekio vamzdelius ir laistai savo augalus. Užderės ne blogiau nei verslininko prie Svencelės bulvės. Šilumos gana, belieka džiaugtis, kad derlius neskęsta vandenyje. Betgi ne, mūsiškiams norisi visko tik už dyką. Mūsų vanduo tai jau tikrai nėra brangus. Keisti esame žmonės – mes, lietuviai.

Arūnas

Stebina neįžvalgumas

Metų metus didelės įmonės kelia miesto valdžiai reikalavimus, grasina ultimatumais. Vieni nori, kad sunkiasvoriai vilkikai važiuotų Minijos gatve, kiti grūda pilnus krovinių sunkvežimius judrioje gatvėje. Nelabai suprantu dėl tos Minijos gatvės. Kodėl neišnaudojama pamiršta Nemuno gatvė? Užuot kas kelerius metus naujai asfaltavę tas pačias sunkiasvorių sunkvežimių išmaltas gatves, nutiestų joms atskirą Nemuno gatvę, ir visiems tikrai būtų ramu. Ar gali būti, kad paprastas žmogus yra išmintingesnis nei miestą valdantieji? O gal šuo kur nors kitur pakastas?

Juozas

Džiazo festivalį – į senamiestį

Kai Džiazo festivalis persikėlė į Kruizinių laivų terminalą, jis man tapo tarsi svetimas. Gal terminale tikrai yra daugiau vietos, gal ir ilgiau galima groti, bet kaip visa tai nepatogu, kaip toli nuo centro. Senamiestyje bent buvo kur žmogui prisiglausti, o dabar, kai baigiasi koncertai, reikia pėdinti aplinkui piliavietę, kad neužstrigtum prie pasukamojo tiltelio. Norėtųsi, kad šis festivalis tikrai būtų jaukus Klaipėdos renginys. Mūsų senamiesčio namų gyventojai jau pasiekė savo – čia nieko nevyksta, niekas nevaikšto, jie gyvena kaip pajūryje įsikūrę ponai – tyloje ir vienumoje. Bet čia tik mano vienos nuomonė.

Vilija