Labai įsisiūbavo diskusija dėl šortų, kuriuos dėvi vyrai. Vieni sako, kad tai negražu, kiti – kad gražu ir patogu. Manyčiau, tą rūbą kai kurie vyriškiai tikrai dėvi nevietoje ir ne laiku. Teko matyti ir savivaldybėje atėjusįjį tokiais siaurais šortais, jog atrodė, kad tuoj "konkolai" išsiverš į išorę. Juk bent truputį mąstantis žmogus taip tikrai nedarys, nes ši drabužio dalis dėvima tik paplūdimiuose, pirtyse arba namuose. Dabar toks vaizdas, kad mūsų vyrai net į vestuves pasirengę vykti plikomis šlaunimis. Kažkur esu skaičiusi, kad vyro noras rodyti savo nuogas kojas yra nulemtas elgsenos, kuri susijusi su homoseksualumo genomu. Kitaip tariant, viešumoje mūvintieji trumpas kelnes, trumpikes tai daro todėl, kad instinktyviai ieško tos pačios lyties partnerių, net nesuvokdami to. Yra apie ką pamąstyti.

Laima

Reikia kalbėti su medžiais, ne pjauti

Tas Ričardas "Karštame telefone" visada kiša savo trigrašį, kai kalbama apie medžius. Jam tik pjauti, ir viskas. Kaip šitaip? Juk medeliai – tai mūsų ateitis. Kai žmogui liūdna, jis apsikabina medį ir meldžiasi dievams, krivių krivaičiams, kurie bendrauja su mūsų protėviais, prūsais ir senovės lietuviais. Kai taip pakalbi su medeliu, ateina palengvėjimas, sveikata pagerėja, supranti, kas tai yra gėris, kai šalia kamienų giesmes giedodavo šventosios ugnies kūrentojos vaidilutės.

Karyta

Gėda gyventi netvarkos apsuptyje

Suprantu, kad nėra taip paprasta išjudinti politikus ir valdininkus. Tačiau keista, kad jie nemato akivaizdžios netvarkos. Pavyzdžiui, nugriuvusių apsauginių tvorų ties suirusia Dangės krantine, neveikiančių laikrodžių prie Biržos tilto. Eini per buvusią Lenino aikštę ir siaubas ima, į ką pavirtęs mūsų miestas. Gėda tokiame gyventi.

Regimantas

Jūros šventė – jėga

Kasmet labai laukiame Jūros šventės. Ji tiesiog atgaivina visą miestą. Tarsi prikelia naujam gyvenimui. Tai yra nuostabi tradicija ir labai puiku, kad ji uostamiestyje yra puoselėjama. Visiems klaipėdiečiams linkiu neblėstančių įspūdžių šventėje, kuri yra vienintelė tokia.

Laima