Visą pirmadienį Pempininkų pėsčiųjų takas buvo kaip čiuožykla. Sniegas nuvalytas, bet po juo esantis ledas nepabarstytas, tad nereikia nė sakyti, kaip tokiu taku pavojinga eiti, ypač tamsiu paros metu. O juo vaikšto tikrai daug žmonių – slidinėdami, griūdami. Įdomu, kas atsakingas už šio ruožo priežiūrą ir ką tie atsakingieji galvoja? Ir ko jiems trūksta – smėlio, atsakomybės ar proto?

Debreceno g. gyventoja

Parduotuvėje – puikus darbuotojas

Prieš devynerius metus buvo atidaryta parduotuvė "Maxima" Šilutės plente. Buvau pirmasis jos pirkėjas ir nuo to laiko esu nuolatinis lankytojas. Tarp pardavėjų yra vienas vyrukas Pavelas Grickevičius. Tai labai puikus pardavėjas: mandagus, atidus, labai greitai dirba, todėl prie jo kasos eilė nenutįsta. Visada pasako "prašau". Žinau, kad ne aš vienas esu patenkintas jo darbu. Supratau, kad jis buvo auklėtas labai geroje šeimoje. Šiaip toje parduotuvėje man viskas patinka, bet turiu ir pastabų. Ten yra trys staliukai, ant kurių galima susidėti pirkinius. Tačiau dažniausiai ant jų sėdi pensininkai. Nesuprantu, kam tie staliukai skirti – sėdėti ar prekėms susidėti. Reikėtų apsižiūrėti ir spinteles daiktams laikyti.

Jevtichijus

Klientą prarado dėl gudravimo

Stengiuosi pirkti ten, kur man pardavėjos negadina nuotaikos. Turgavietėje turiu savo mėgstamas prekeives, kurios visada mandagios, malonios ir paslaugios. Kai noriu užsisakyti kokią nors paslaugą, irgi žiūriu, kad reklama atitiktų realybę. Taip atsitiko su viena telekomunikacijų bendrove. Per televiziją rodoma jų reklama akivaizdžiai neatitinka tikrovės, – kai pradėjau kalbinti vadybininkę, ji mane dar ir gudrauti pamokė. Apsisukau ir nuėjau į kitą bendrovę.

Apolinaras

Eilėje stovėjome pusvalandį

Po darbo, kai visi pavargę ir eilės prekybos centruose – netrumpos, teko stebėti pasipiktinimą sukėlusį vaizdą. Viena ponia sumanė vaikui nupirkti boružės kostiumą. Stovėjo ilgiausioje eilėje, o kai atėjo jos eilė mokėti, paaiškėjo, kad prekė neturi brūkšninio kodo. Kasininkė nužygiavo į tą vietą, kur kaukės sudėtos, kitos tokios pat prekės nerado, tada nužingsniavo pas vadybininkus aiškintis. Žmonės nukaitę, pavargę, pikti. Ir kaip nepyksi, kai tokia netvarka. O ir ta moteris keistuolė – užuot išsiaiškinusi prekybos salėje kainą ir kodą, trukdo ne tik kasininkę, bet ir visą eilę žmonių. Reikėtų turėti supratimo ir atjautos.

Milita