Man jau daugiau nei 70 metų. Yra viena problema ties Trinyčių parku, Tilžės gatvėje. Nuo Paryžiaus Komunos gatvės yra nuokalnė, kuria važiuoja dviratininkai ir paspirtukininkai. Jie visiškai nežiūri į kelią ir šoka tiesiai po ratais. Jei dar nebuvo nelaimės, greitai tikrai bus. Visiškai primažini greitį, vos ne 0 km/val. važiuoji. Ir vis tiek po ratais lenda. Galima infarktą gauti, kai išneria tiesiai prieš nosį. Man jau rankos dreba pro ten važiuojant. Atrodo, net vėžlio tempu slenkant užlėks ant kapoto. O juk yra tokių, kurie ir nepristabdo. Kodėl negalima ten pastatyti atitvarų? Nereikia jokių šviesoforų, pakaktų paprasčiausios tvorelės. Kad sustotum ir nuliptum.

"Klaipėdos" skaitytojas

Gėlynas virto šunų tualetu

Prie mano namo yra didelis gėlynas. Aš jau garbaus amžiaus ir tas darželis – visas mano džiaugsmas. Kiekvieną dieną laistau, sodinu, nuperku gėlių. Bet žmonės visai nebeturi sąžinės. Šunų mylėtojai veda pro šalį savo augintinius ir leidžia jiems atlikti gamtinius reikalus tiesiai ant gėlių. Bandžiau perspėti, kad neverstų gėlyno savo augintinių tualetu, bet žmonės tik nusišypso ir patenkinti sau nueina toliau. Bent susirinktų išmatas. Taip nemalonu svetimų šunų palikimą tvarkyti. Net nežinau, ką daryti. Vos sutvarkau, kitą dieną išeinu, žiūriu – vėl palikta didžiausia kupeta ant gėlyno.

Klaipėdietė

Bebaimiai poilsiautojai

Nesuprantu žmonių, kurie per audrą nepaisydami nieko lenda į jūrą. Aną savaitę įvyko tokia skaudi nelaimė, kai žmonės nuskendo. Bet poilsiautojai visiškai neturi baimės, o gal proto. Pati mačiau, kaip gelbėtojai vaiko per dieną visokius plaukikus. Vos spėja iki vieno paplūdimio galo nueiti kviesdami į krantą, kitame gale jau vėl sulindę drąsuolių. Ir vėliava kabo, ir per garsiakalbius visomis kalbomis ragina nelipti jūron, o jie kaip apsėsti – lenda ir lenda. Jei savo gyvybės taip nesaugo, tegu bent apie vargšus gelbėtojus pagalvoja. Juk jie savo gyvybėmis rizikuoja, tikrai nėra lengva gelbėti, kai visą dieną turi lakstyti pajūriu vaikydami poilsiautojus.

Zita