Trišalė taryba ėmė ginčytis, kai posėdyje imta kalbėti apie naują, artimiausiu metu įsigaliosiančią, tvarką socialinių pašalpų gavėjams.

Naujuoju projektu bus siekiama darbingus bedarbius įtraukti į visuomenei naudingą veiklą. Už socialinę paramą reikėtų per mėnesį atidirbti 40 valandų trukmės visuomenei naudingų darbų. Tvarka yra paruošta, tačiau dar trūksta informacinių technologijų programos, prie kurios darbdaviai galėtų prisijungti elektroniniu būdu. Taip pat dar nėra patvirtintas darbdavių sąrašas, kurie galėtų ir pageidautų priimti žmones, užsiimsiančius visuomenei naudinga veikla.

„Tarp socialines pašalpas gaunančių žmonių yra nemažai darbingų, kurie galėtų imtis visuomenei naudingų darbų – tvarkyti miestą, gal kažką remontuoti“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė.

Į aitidirbti turėsiančių paramos gavėjų kategoriją galėtų būti įtraukti darbingo amžiaus, neauginantys mažamečių vaikų, nesimokantys ar neturintys nustatyto trečios grupės nedarbingumo lygio asmenys – darbingi, tačiau galbūt piktnaudžiaujantys pašalpų išmokomis. Žmogui bus pasiūlyta iš sąrašo pasirinkti institucijas, kuriose jis ir atliks visuomenei naudingus darbus.

Apie žmogaus atvykimą bus informuotas darbdavys. Jeigu žmogus nesilaikys įsipareigojimo dirbti, pvz. neatvyks į darbą be priežasties, darbo vietoje prisistatys neblaivus ar kitaip pažeis susitarimo sąlygas, bus pašalintas iš darbo biržos ir neteks išmokų.

Su būsima tvarka sutiko ne visi Trišalės tarybos nariai.

Buvo išsakyta nuomonė, jog darbdaviai, norintys pasinaudoti šia paslauga, susidurs su sunkumais, kai reikės pasirūpinti darbuotojų apranga, transporto išlaidomis. Taip pat įsigaliosianti tvarka palyginta su sovietmečiu, esą anksčiau bedarbiai būdavo baudžiami laisvės atėmimu, o dėl naujos santvarkos, atsisakius dirbti visuomenei naudingus darbus, bus nutrauktas išmokų teikimas.

„Praktikoje matomos tendencijos, jog žmogus, keletą metų nedirbęs, praranda tiek socialinius, tiek darbinius įgūdžius, tad šia sistema siekiama žmogų sugrąžinti į darbo sferą. Jam pragyvenimui skiriamos lėšos iš valstybės biudžeto, todėl natūralu, jog jis už jas gali atidirbti. Tai bus puiki paskata ieškoti darbo, o ne gyventi iš pašalpų“, – naujojo projekto naudą argumentavo A. Liesytė.

Darbų sąraše numatomi tik nekvalifikuoti darbai, tokie kaip sniego kasimas, gatvių šlavimas, šiukšlių rinkimas bei kita gyvybei ir sveikatai pavojaus nekelianti ir specialaus pasirengimo bei kvalifikacijos nereikalaujanti veikla bendruomenės labui.