Buvusi viešosios bibliotekos direktorė buvo pripažinta kalta dėl piktnaudžiavimo tarnyba, siekiant turtinės naudos sau. Pirmosios instancijos teismas I. Tamašauskienę dėl kaltinimo piktnaudžiavus tarnyba buvo išteisinęs, o apeliacinės instancijos teismas ją nuteisė.

Byloje nustatyta, kad nuteistoji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – viešosios bibliotekos direktorė – ir neturėdama teisinės galimybės savo, kaip įstaigos vadovės, įsakymu paskirti sau premijos, įkalbėjo jai pavaldžią vieno bibliotekos padalinio vadovę perduoti dalį jai numatytos paskirti premijos, taip pat surinkti ir perduoti dalis numatytų paskirti premijų iš vyriausiosios bibliotekininkės bei vyriausiosios buhalterės.

Dėl tokių nuteistosios neteisėtų veiksmų, piktnaudžiaujant tarnyba, siekiant turtinės naudos sau, buvo sumenkintas bibliotekos autoritetas, geras vardas, pasitikėjimas šios įstaigos veiklos skaidrumu ir teisėtumu, bibliotekai padaryta didelė neturtinė žala.

Kasaciniame skunde nuteistosios gynėjas ginčijo apeliacinio teismo išvadą, kad dėl nuteistosios veiksmų bibliotekai buvo padaryta didelė neturtinė žala, ir nesutiko su nuteistosios veiksmų vertinimu kaip užtraukiančių jai baudžiamąją atsakomybę.

LAT teisėjų kolegija, pritardama Lietuvos apeliacinio teismo pozicijai, pažymėjo, kad nuteistoji aukščiau viešojo intereso iškėlė savąjį – asmeninį – interesą. Tenkindama šį interesą, nuteistoji, būdama viešosios bibliotekos direktorė ir privalėdama užtikrinti, kad šios įstaigos veikloje būtų laikomasi įstatymų, ne tik pati atliko priešingus tarnybai, neteisėtus veiksmus, bet ir į jų darymą įtraukė kitus asmenis.

Tokie I. Tamašauskienės veiksmai aiškiai neatitiko nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklos standartų, prieštaravo įstaigos veiklos viešumo ir skaidrumo reikalavimams.

LAT atmetė kasacinį skundą ir paliko galioti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.