Elektroniniuose laiškuose žmonėms praneša, kad jie esą nebaigė mokėjimo pavedimo, todėl pinigai nebuvę pervesti. Kad būtų įtikinamiau, pridedamas paaiškinimas, kodėl taip galėję atsitikti.

„Gerbiamas kliente, dėl elektroninio mokėjimo kapitalo kontrolės įstatymų pridėtas pervedimo mokėjimas nebuvo apdorotas. Jei norite užbaigti perkėlimą, užpildykite pridedamą patvirtinimo formą“.

Prie šio nelabai suprantamo teksto pridėta pastaba: „Perskaitykite dokumentaciją pateikti kompetentingam asmeniui partnerių filialas\bankas“. Laiško siuntėjas nurodomas „Swedbank“, jo Teisės departamentas, Pinigų plovimo departamentas, laiške naudojama elektroninio banko tinklalapio spalva ir grafika.

Taip siekiama laiško gavėją įtikinti, kad jo turinys yra tikras.

Pasirodo, informacija, kad „Swedbank“ klientai gauna el. pašto pranešimus, turinčius sukčiavimo požymių, pasiekė ir banko, kurio vardu prisidengia sukčiai, darbuotojus.

„Jei gavote elektroninį laišką iš „Swedbank“ ar „Swedbank“ darbuotojais prisistatančių asmenų ir dvejojate, ar jis tikrai skirtas Jums (nežinote nei siuntėjo, nei temos) – neatidarykite jokių prie laiško prisegtų priedų ir bylų, nes tai gali būti kenkėjiška programa. Rekomenduojame likti budriais, nepasitikėti iš nežinomų asmenų gaunamais el. pašto pranešimais. Kilus įtarimams patariame kreiptis tiesiai į „Swedbank“ tel. 1884“, – komentavo minėto banko atstovas spaudai Saulius Abraškevičius.

Tai ne pirmas atvejis, kai sukčiai bando prisidengti kurio nors banko vardu. Paprastai klientai netrukus sulaukia ir oficialių komentarų bei patarimų, kaip elgtis sulaukus panašių raginimų.

Klaipėdos apskrities policijos komisariato pareigūnai dar nėra sulaukę skundų ar pranešimų iš nukentėjusiųjų. Galima tikėtis, kad elektronine bankininkyste besinaudojantys žmonės yra budrūs ir kritiškai vertina panašius laiškus.