Lietuvą aplenkusios laivų tragedijos: net ir profesionalams ne visada pavyksta išvengti avarijų

Didžiuliai laivų greičiai

Vien šiais metais Norvegijoje per pramoginių laivų avarijas žuvo 24 žmonės. Neįtikėtina, kad iki 90 kilometrų per valandą ribojamas greitis keliuose vandens telkiniuose yra leidžiamas.

Po avarijų virtinės Norvegijoje paaiškėjo, kad laivuose, kur greitis iki 49 mazgų (apie 90 km per valandą), jų vairuotojams nereikia laivavedžio pažymėjimo. Jis reikalingas tik tada, kai laivelio greitis siekia 50 ir daugiau mazgų.

Po to, kai Norvegijos pakrančių vandenyse įvairaus tipo laivuose 2022 m. žuvo 34 žmonės, 2023 m. – 23, o šiemet – jau 24, Norvegijos pramoginių laivų asociacija nori įvesti visiems laivavedžiams privalomus ne tik teorijos, bet ir praktinio pramoginių laivų vairavimo egzaminus.

Kartu buvo išplatintas vaizdo įrašas apie tai, kas atsitinka pramoginiam laivui, kai šis, plaukdamas 20 mazgų, arba 37 kilometrų per valandą, greičiu, trenkiasi į pakrantės uolą. Laivas verčiasi, o dalis jo keleivių iškrenta į vandenį. Gal dalį pavyksta išgelbėti, bet nemažai plaukusiųjų laivu žūsta.

Pagal Norvegijos pramoginių laivų asociacijos prašymą, šios šalies parlamentas (Stortingas) turės spręsti, ar griežtinti laivavedžių rengimo taisykles. Siūloma į mokymų programą įtraukti bent jau praktinio pramoginio laivo vairavimo elementą apie išplaukimą iš uosto ir įplaukimą į jį, gebėjimą reaguoti į plaukimą esant didesniam vėjui ir oro permainoms.

Pagalba: Lietuvos pasieniečiai iš jūros partempė Danijos vėliavos jachtą. / VST nuotr.

Staigūs oro pasikeitimai

Net ir profesionaliems laivavedžiams ne visada pavyksta išvengti skaudžių pramoginių laivų avarijų.

Praėjusią savaitę daug ką sukrėtė istorija, kai prie Italijos krantų Palermo rajone akimirksniu nuskendo stipraus vėjo užklupta reide ant inkaro stovėjusi pramoginė jachta „Bayesian“.

Iš 22 laive buvusių žmonių 15 buvo išgelbėta, o 7 žuvo. Tarp žuvusiųjų buvo ir jachtos savininkas britų milijardierius Mike’as Lynchas ir jo dukra, britų kompanijos „Morgan Stanley International“ prezidentas Jonathanas Blomeris ir jo žmona.

Jau pasigirdo vertinimų, kad pagrindine nelaimės priežastimi buvo jachtą atviruose vandenyse užklupęs staigus viesulas. Šalutinėmis arba papildomomis priežastimis laikomos ir įgulos žmogiškosios klaidos, kai ši, užsiėmusi jachtos svečių priėmimu, netinkamai įvertino galimas staigias oro permainas. Todėl Italijos prokuratūra iškėlė prielaidą dėl žmonių nužudymo per neatsargumą.

Klaida laikoma ir tai, kad įgula netinkamai reagavusi į aplinkybes, kai staiga susidarė pavojingos oro sąlygos. Gali būti, kad daugeliui svečių susibūrus viršutiniuose deniuose, buvo pažeistas jachtos stovumas, dėl to ji palyginti greitai paniro į vandenį.

Į krantą išmesta jachta

Praėjusį savaitgalį ant kojų buvo sukeltos ir Lietuvos pakrančių saugos tarnybos. Vėlyvą vakarą prie Olando Kepurės vaikštinėjusi moteris jūroje pamatė šviesos žybsnius ir jai pasirodė, kad kažkas prašosi pagalbos.

Į jūrą išskubėjo Lietuvos karinių jūrų pajėgų sraigtasparnis, bet nieko, kam reikėtų pagalbos, jūroje neaptiko.

Lietuvos vandenyse tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūros priekrantėje pramoginių laivų incidentų buvo nedaug.

Gal toks akylumas – dėl neseniai jachtos „Bayesian“ įvykusios tragedijos prie Italijos krantų.

Gal prisiminta, kaip Lietuvos pasieniečių laivas „Gintaras Žagunis“ rugpjūčio 20 d. Baltijos jūroje surado ir į Klaipėdos uostą buksyravo su Danijos vėliava dreifuojančią sugedusią jachtą.

Gal prisiminta liepos pabaigoje per Kuršių marių regatą jūriniame etape į krantą prie Melnragės išmesta jachta „Jūrų valkata“. Nė vienas jachtos įgulos narys tuomet nenukentėjo, nes žinojo, kaip elgtis tokiomis sąlygomis, kai stiprus vėjas ant šono paguldo jachtą ir šios vandenyje nepavyksta atkelti.

Apskritai imant, pastaruoju metu Lietuvos vandenyse tiek Kuršių mariose, tiek Baltijos jūros priekrantėje pramoginių laivų incidentų buvo nedaug. Žinoma, Lietuva ne Norvegija, kur pramoginių laivų skaičius yra didžiulis, ir ne šiltosios Italijos pakrantės, kur laikomi pasaulio arba bent jau Europos elito laivai.

Ir jūriniuose Lietuvos vėliavos laivuose šiemet didesnių incidentų neužfiksuota. Nedidelis incidentas buvo vieninteliame žvejybos laive „Tovė“. Gegužės 24 d. jame susižalojo įgulos narys, kurį iš laivo Baltijos jūroje į gydymo įstaigą Latvijoje nugabeno sraigtasparnis. Šio incidento tyrimą atlieka Latvijos transporto avarijų ir incidentų tyrimo biuras.