Laukžemių tvenkinyje išniro gaujos žudynių mįslės

Velykos virto laidotuvėmis

Nusausintame tvenkinyje vietos žmonės jau buvo radę įvairių radinių. Dugne gulėjo rusiškas motoroleris, po kurio laiko žvejai aptiko automobilio valstybinius numerius.

Kai vasario pradžioje iš dumblo išniro dar ir žmogaus griaučiai, vietiniai gyventojai labai nesistebėjo – esą to buvo galima tikėtis.

Tačiau viena aplinkybė policijos kriminalistams iš karto sukėlė įtarimų. Prie vandenyje slėpto žmogaus kūno buvo pritvirtintas svarmuo.

"Nežinome kodėl, bet kažkas iš policijos pasakė – ieškojome verslininko, o radome jūsiškį", – prisiminė A.Pociaus artimieji.

Ši žinia Klaipėdoje gyvenantiems šio vyro giminaičiams buvo lyg žaibas iš giedro dangaus.

Su Sigito Gaidjurgio gauja sietas A.Pocius buvo dingęs daugybę metų, tad artimieji lyg ir buvo jau užsigydę širdies žaizdas.

Sulyginus giminaičių ir rasto kūno DNR tyrimo duomenis, įsitikinta, kad tvenkinyje tikrai rastas būtent A.Pocius.

Artimieji stebėjosi, kad per tiek metų išsilaikė visos kūno dalys. Net smulkiausi pirštų kaulai buvo išlikę.

"Gal įmetė į vandenį prieš tai įkišę į polietileno maišą?" – svarstė A.Pociaus artimieji.

Gandai apie 6 kūnus

Tai, kad klaipėdiečių mieliau Eketės, nei Laukžemių tvenkiniu vadinamame telkinyje rastas žinomos gaujos narys, pareigūnai slėpė itin kruopščiai.

Nuo vasario 9-osios visuomenė net neįtarė, kad prokurorams ir policijos pareigūnams vėl tenka narplioti S.Gaidjurgio gaujos padarytus nusikaltimus.

Tačiau tarp miestiečių ėmė sklisti neįtikimi gandai – esą šiame tvenkinyje jau aptikti šešių žmonių kūnai.

Šis gandas nustebino Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą Simoną Minkevičių.

"Oi ne, tiek daug neradome. Tačiau galiu patvirtinti, kad iš tiesų tvenkinio dugne aptikti žmogaus palaikai. Pavyko nustatyti asmenybę. Šis žmogus buvo laikomas dingęs be žinios. Anuomet buvo pradėtas tyrimas dėl nužudymo, tačiau po kurio laiko nutrauktas. Šiuo metu tyrimas vėl atnaujintas", – situaciją trumpai komentavo S.Minkevičius.

Prieš mirtį – ašaros

Oficialiai A.Pocius mirusiu pripažintas tik 2004-aisiais, nors buvo dingęs jau keletą metų.

"Jam buvo 24-eri, kai dingo. Lyg ir 1998-ieji tuomet buvo. Pamenu tik tiek, kad jį paskutinį kartą matė gruodžio 13-ąją 18 valandą vakaro", – prisiminė kai kurie šeimos nariai.

Pasiturinčiai gyvenę A.Pociaus tėvai ypač pyko dėl to, kad sūnus susidėjo su S.Gaidjurgio gauja.

Nors vaikinui nieko netrūko – jis su tėvais gyveno keturių kambarių bute Herkaus Manto gatvėje, tačiau jaunuolis pasuko lengvų pinigų keliu.

Artimiausi A.Pociaus aplinkos žmonės įsitikinę, kad vaikinas nebūtų ėmęsis žudynių, esą jo vaidmuo gaujoje buvęs tik epizodinis.

"Su mašinomis ten vyko reikalai. Gal vogė, bet nežinome tiksliai. Tačiau ypač didelių pinigų jis niekada neturėjo. Tiesa, mėgo lošti. Anuomet kazino nebuvo, buvo nelegalūs lošimo namai. Kortomis jis daugybę pinigų galėjo būti pralošęs", – prisiminė klaipėdiečiai.

Esą prieš pat dingimą A.Pocius atėjo su ašaromis akyse pas tuo metu dar gyvą buvusį tėvą. Vaikinas prašė paskolinti pinigų.

"Atrodo, 8 tūkstančių prašė. Tik nepamename, ar litų. O gal dolerių?" – prasitarė artimieji.

Tėvas sūnui išrėžė pamokslą ir pasakė, kad pinigus taupė ne tam, kad jis juos iššvaistytų. Patarė sūnui mesti kriminalinę kompaniją, sukurti šeimą ir pažadėjo padėti įsigyti butą.

Po skaudaus pokalbio sūnus išėjo iš tėvų namų su ašaromis akyse. Negavęs pinigų, A.Pocius atsisėdo ant laiptų daugiabučio laiptinėje, apkabino galvą rankomis, atsirėmė į sieną ir pravirko. Dar prasitarė, kad artimieji jo daugiau nepamatys.

Po daugybės metų atradus pražuvėlio kūną, A.Pociaus giminės kėlė vienintelę nužudymo versiją.

"Vadinasi, tai buvo pinigų klausimas. Gal prasilošė? Gal skolingas kažkam buvo? Tie laikai – žiaurūs, skolų niekas nedovanodavo", – liūdnai kalbėjo giminės.