Kruvinas girtų vyrų konfliktas: žmogžudystės priežastis – nešvankus pasiūlymas?

Susitiko išgerti

Šią istoriją vakar narpliojo Klaipėdos apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija. Tragiški įvykiai šių metų kovo 9-ąją vystėsi vienoje sodų bendrijoje Tauragės rajone.

Niekur nedirbantis 59-erių našlys Arūnas Vaičiulis sulaukė seno pažįstamo Valdo skambučio. Vyrai buvo pažįstami daug metų, kažkada gyveno viename name ir dirbo toje pačioje darbovietėje. Retkarčiais jie susitikdavo.

Tą kovo 9-ąją Valdas paskambino ir pasisiūlė ateiti į svečius, atsinešė litrą naminės degtinės. Abu vyrai dar iki susitikimo buvo paragavę alkoholio.

Teisme kalbėdamas A. Vaičiulis pasakojo, kad su senų dienų pažįstamu neskubėdami gurkšnojo stiprų gėrimą, šnekučiavosi apie darbą.

Buvo jau sutemę, kai A. Vaičiulis esą staiga atsipeikėjo ir pajuto, kad grumiasi su svečiu. Rankoje vyras turėjo peilį ir vis stengėsi juo smogti sugėrovui. Peilis nulūžo, tada jis pagriebė šakutę.

Kai Valdas nebejudėjo, A. Vaičiulis pakilo nuo grindų ir nuėjo į kambarį miegoti. Kitą rytą pabudęs pamatė, kad kraujo klane gulintis jo draugas – negyvas.

Kūną nutempė į rūsį

„Išvažiavau į miestą, nusipirkau degtinės, grįžau, gėriau ir galvojau, kas atsitiko, ką dabar daryti“, – pasakojo teisėjams A. Vaičiulis.

Po kažkurio laiko jis apvyniojo lavoną maistine plėvele ir nutempė į rūsį.

Kai paskambino Valdo sesuo ir paklausė, ar jos brolis pas jį, A. Vaičiulis išsigynė jį matęs.

Po kelių dienų nužudytojo pasigedusi sesuo ėmėsi aktyvių brolio paieškų. Jos sūnus subūrė visą būrį savanorių ir leidosi šukuoti artimiausią mišką, baimintasi, ar Valdas nebus pats pasidaręs sau galą.

Galima tik spėlioti, kas A. Vaičiulį pastūmėjo parašyti tyrėjai laišką, kuriame jis dėstė prisiminęs, kodėl taip siaubingai supyko.

Moteris sužinojo, kad paskutinis žmogus, kuriam skambino brolis, buvo A. Vaičiulis. Po nesėkmingų paieškų miške policininkai nusprendė apsilankyti pas A. Vaičiulį ir rado dingusio vyro lavoną.

Tada nusikaltimo motyvas buvo neaiškus.

Teismo medicinos ekspertai velionio kūne suskaičiavo 65 dūrius peiliu ir šakute. Daugiausia jų teko galvai ir viršutinei kūno daliai. Nustatyta, kad žmogus mirė nuo daugybinių sužalojimų.

Apžiūrėję įtariamąjį medikai ant jo kūno nerado nei mėlynės, nei įbrėžimo, jis buvo visiškai sveikas.

Kaltės neneigė

Byla gal ir būtų baigta nusikaltimo motyvą formuluojant kaip mažareikšmį, o kaltininkas galėjo tikėtis 10 ar 11 metų nelaisvės bausmės.

Galima tik spėlioti, kas A. Vaičiulį pastūmėjo parašyti tyrėjai laišką, kuriame jis dėstė prisiminęs, kodėl taip siaubingai supyko.

Esą girtaujant Valdas jam pasiūlė analinį seksą, o kai įširdęs puolė draugą badyti, šis pasakė, kad myli bičiulį, ir taip tik dar labiau supykdė.

Tą patį A. Vaičiulis papasakojo ir tardomas dalyvaujant advokatui.

Pasakodamas tokią istorijos versiją vyras tik blogino savo padėtį. Mat už nužudymą iš neapykantos asmeniui dėl seksualinės orientacijos baudžiama kur kas griežtesne bausme – iki 20 metų nelaisvės ar net iki gyvos galvos.

Galima spėti, kad būtent todėl, sulaukęs įtarimų pagal šią versiją, A. Vaičiulis ėmė kalbėti kitaip – esą jis nepamena, kas atsitiko, o minėtą versiją jis sugalvojęs galbūt paveiktas matytų filmų.

Panašiai atsitiko ir teisme. Pradžioje teisiamasis tvirtino neprisimenąs, kodėl puolė sugėrovą. Vėliau kaltinamasis ėmė abejoti, gal vis tik kažkas buvo, tik jis nesąs tuo visiškai tikras.

Valstybės kaltintojas liko prie kaltinamojoje išvadoje išdėstytos nuostatos – žmogus buvo nužudytas itin žiauriai iš neapykantos dėl seksualinės orientacijos ir pasiūlė bausti kaltės neneigiantį A. Vaičiulį 14 metų nelaisvės.

Pasinaudojęs paskutiniojo žodžio teise, A. Vaičiulis atsiprašė žuvusiojo giminaičių ir prašė skirti kaip galima švelnesnę bausmę, primindamas, kad netrukus jam sukaks 60 metų.