Aiškėja tragiško kapitono likimo detalės: prieš nelaimę – pokalbis su sūnumi

Gyvo rasti nebesitikima

PAGD narai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai tęsia R. Adomavičiaus paiešką.

„Dabar esame vietoje, Klaipėdos PAGD narai su pasieniečių laivu bandys žvalgyti teritoriją ir bandys nerti“, – BNS sakė PAGD Klaipėdos pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas.

Jis sakė, kad dingusiojo kūno bandys ieškoti trys narai.

Esama žinių, kad kurėną laiko inkaras ir jis yra matomas nuo vandens paviršiaus. Į marias išplaukė ir dingusiojo sūnus.

Karinės jūrų pajėgos atnaujinti paieškos nesiruošia.

„Šiuo metu nesiruošiame atnaujinti paieškos operacijos, pagal esančią metodiką, tiek laiko išbūti vandenyje ir išlikti gyvam yra praktiškai neįmanoma“, – BNS trečiadienį sakė Karinių jūrų pajėgų atstovas komandoras leitenantas Ramūnas Kažerskas.

Tam, kad galėtų būti atnaujinta gelbėjimo operacija, reikia gauti kažkokių faktinių įrodymų, kurie leistų daryti prielaidas, kad žmogus dar yra gyvas.

Bangos pasidarė labai didelės, jie vandenį bandė semti kibirais.

Bandė gelbėtis kibiru semdami vandenį iš laivo

Skęstant kurėnui, įgula bandė gelbėtis kibiru semdami vandenį iš laivo, trečiadienį BNS sakė Klaipėdos jūrų muziejaus viešųjų ryšių vadovė Nina Puteikienė.

„Išsigelbėjusieji sakė, kad laivą pradėjo semti vanduo. Bangos pasidarė labai didelės, jie vandenį bandė semti kibirais. Laivas virto ir Romą (laivo kapitoną R. Adomavičių – BNS) nubloškė toli nuo laivo“, – teigė ji.

Vienas iš kartu laivu plaukusiųjų darbuotojų R. Adomavičiui metė virvę, bet jis jos nepagavo ir greitai dingo bangose.

Pagalbos šauksmas – iš telefono

Kitas darbuotojas, telefoną turėjo neperšlampame dėkle, kurį jam padovanojo dingusiojo sūnus Romualdas Adomavičius, ir pats iškvietė gelbėjimo tarnybas. Gelbėjimo tarnybos atvyko po maždaug valandos.

Abu išgyvenusieji dėvėjo gelbėjimosi liemenes, o R. Adomavičius jos apsivilkęs nebuvo.

A. Mažūno ir V. Skaraičio / Fotobanko nuotr.

N. Puteikienė sakė, kad šiuo metu išgelbėtieji yra išleisti iš ligoninės į namus, jų būklė yra gera. Muziejus laukia jų sugrįžtant į darbą.

Valandą iki nelaimės jam skambino sūnus, jis sakė, kad einasi puikiai tiek su bure, tiek su varikliu.

„Valandą iki nelaimės jam (dingusiajam R. Adomavičiui – BNS) skambino sūnus, jis sakė, kad einasi puikiai tiek su bure, tiek su varikliu. Panašu, kad jie stengėsi išnaudoti visas teikiamas galimybes, kad su kurėnu judėtų greitai ir pasiektų tikslą“, – sakė Jūrų muziejaus atstovė.

Kurėnui plaukiant mariomis prasidėjo audra. Antradienį pajūryje vėjo greitis siekė 15–17 metrų per sekundę, gūsių metu – iki 20 metrų per sekundę, o bangų aukštis siekė 2 metrus, tačiau laivyba uoste ribojama nebuvo.

„Mes dalijamės skausmu ir lenkiame žemai galvą tiek prieš Romą, tiek prieš jo šeimą“, – sakė N. Puteikienė.

Portalas primena, kad antradienį Kuršių mariose apsivertė Klaipėdos jūrų muziejui priklausantis laivas, kurėnas. Du juo plaukusius įgulos narius pavyko išgelbėti, tačiau 64 metų laivo kapitono, Laivybos istorijos skyriaus vyriausiojo muziejininko-istoriko R. Adomavičiaus, rasti nepavyko. Jis laikomas dingusiu iki šiol.

Apie nelaimę Kuršių mariose, kuri įvyko apie 3 km nuo Ventės rago, Bendrajam pagalbos centrui pranešta 13.54 val.

Nukentėjusiųjų gelbėjimą vykdė Valstybės sienos apsaugos pareigūnai su kateriu „Boomeranger“.

„14.37 val. į katerį jau buvo įkelti du išgelbėti žmonės“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis.

Jis teigė, kad pasieniečiai plaukdami sudėtingomis oro sąlygomis rizikavo savo gyvybėmis.

Pasieniečių kateris buvo prišvartuotas Nidos prieplaukoje, iki įvykio vietos jam teko plaukti apie 13 kilometrų.

Laivas plaukė į Nacionalinės ekspedicijos laivų sąplauką, ji vyks Kaune liepos 6 dieną.

R. Adomavičius – žinomas istorikas

R. Adomavičius Klaipėdos jūrų muziejaus Laivybos istorijos skyriuje ėjo vyriausiojo muziejininko-istoriko pareigas. 

Jis buvo muziejaus plaukiojančio eksponato – kurėno – kapitonas.

R. Adomavičius 1978 metais baigė Vilniaus universiteto Istorijos fakultetą, vėliau išvyko dirbti į Klaipėdą.

R. Adomavičius dar 1989 metais prisidėjo prie pirmojo Jūrų muziejaus kurėno nuleidimo į Kuršių marias.

Jo žmona ir sūnus taip pat dirba Jūrų muziejuje.