Šiandien posėdžiavusi Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisija griežtai pasisakė, jog Klaipėdos žuvų aukcionas nebūtų privatizuotas. Tokio turinio raštai skries į į Žemės ūkio ministeriją.

Grėsmė aukcionui būti privatizuotam kilo todėl, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra nustatė, jog aukcionas buvo statomas esą pažeidžiant viešųjų pirkimų tvarką.

Todėl iš aukcioną valdančios bendrovės „Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionas“ pareikalauta grąžinti daugiau nei 5 mln. litų gautos ES paramos. Tokiu būdu bendrovė būtų sužlugdyta, nes ji neturi tiek turto, kiek pinigų prašoma grąžinti.

Beje, galimus pažeidimus, kurie esą buvo padaryti statant aukcioną, tyrė ir Klaipėdos apygardos, ir Generalinė prokuratūra. Tačiau prokurorai pažeidimų nenustatė. 

Aukcioną valdančios bendrovės vadovai Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimą dėl pažeidimų ir reikalavimą grąžinti daugiau nei 5 mln. litų apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Įtariama, kad aukcioną valdančią bendrovę norima sužlugdyti todėl, jog kažkam knieti aukcioną privatizuoti. To negalima padaryti dar vienerius artimiausius metus, nes, gavus ES paramą, penkerius metus privatizacija negalima. Tačiau grąžinus ES paramą, aukcioną būtų galima ir privatizuoti.

„Kai Žemės ūkio ministerijoje pasikeitė vadovai, rūpinamasi, kad aukciono Klaipėdoje neliktų. Bet mes, žvejai, be jo negalėtume dirbti. Manau, kad neveltui po ketverių metų buvo nustatyta, kad aukcionas pastatytas su pažeidimais“, - aiškino Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos narys Alfonsas Bargaila. 

Įtarimų apie galima aukciono privatizavimą kelia ir tai, kad vasarą jau buvo pradėta ieškoti koncesininko, kuris sutiktų valdyti aukcioną. Jo ieškota ne tarp uostamiesčio žvejų, o užsienyje.

Nors komisijos posėdyje dalyvavęs Žemės ūkio ministerijos atstovas patikino, kad aukciono tikrai nesirengiama privatizuoti, komisija vis tiek nusprendė kreiptis į ministeriją ir raštu išreikšti savo poziciją, jog pasisakoma prieš privatizavimą.