Dienos komentaras

Žiaurumo skiepai

Jie pikti, agresyvūs, žiaurūs. Jie greiti, nemąstantys ir priemonių nesirenkantys. Svetimo gyvybė jiems yra mažavertė. Tai - apie šiandieninį jaunimą, kurio kruvini išpuoliai sėja skausmą visoje Lietuvoje.

Šiomis dienomis teismas pradės nagrinėti dviejų klaipėdiečių bylą, kuri prieš pusmetį sudrebino net visko mačiusius. Dvidešimties nesulaukęs vaikinas kaltinamas užsakęs ir parengęs savo tėvo nužudymą.

Žudikas - nepilnametis kaimynas. Šešiolikos berniukas, naktį palikęs miegančius jį mylinčius tėvus, tylomis įsėlino į gretimą namą ir patvindė jį krauju. Žmogžudystės užsakovo tėvas mirė, o brolį vos išgelbėjo medikai. Peilio dūrius dviejų žmonių kūnuose ekspertai skaičiavo dešimtimis.

Netrukus po nusikaltimo visuomenė spėliojo, koks užkietėjęs maniakas galėjo taip žiauriai žudyti. Paaiškėjęs įtariamųjų amžius sukėlė tikrą šoką.

Vėl prabilti apie paauglių žiaurumą privertė kruvini įvykiai Kaune. Dėl merginos paskelbtas kruvinas kerštas jau kainavo dviejų paauglių gyvybes. Dar du vaikinai supjaustyti peiliais.

Žudyti vaikus vargu ar pasiryžtų net didžiąją gyvenimo dalį už grotų praleidę, recidyvistų „titulus“ turintys banditai. Paaugliai žymiai žiauresni. Jie be graužaties gali perpjauti gerklę ir apstoję ratu žiūrėti, kaip švokščia kraujo baloje mirštantis vakarykštis draugas. Arba šildytis prie liepsnojančio bendramokslio, kurį ką tik uždaužė negyvai ir padegė.

Vakar dienraščio „Klaipėda“ skaitytojai audringai reagavo į žinią apie dvylikametį, kuris iškoneveikė mokyklos valytoją ir vėliau melagingai apkaltino jį sudrausminti bandžiusį mokytoją.

Absoliuti dauguma mokytojus palaikančių atsiliepimų turėtų drąsinti pedagogus. Tėvų pareigomis ir piniginėmis prisidengiantys vaikai mato mokytojų baimę. Kartą apšnekėję ar iškeikę, vėliau neūžaugos „autoritetai“ nesibodi apspjauti mokytoją, iškrėsti jo rankinę, sugadinti ar pavogti daiktus.

Vakar teko perskaityti ir daug užgaulių žodžių, adresuotų įžūlaus moksleivio motinai. Komentatoriai be gailesčio pliekė moterį už išvaizdą, pagal kurią jie kažkaip nusprendę - kokia motina, toks ir vaikas.

Nepažįstu tos moters, gal ji ir blogiausia motina mieste. O gal tokia, kokių Klaipėdoje -tūkstančiai. Tik štai: kaip mes, suaugusieji, taip beširdiškai galime pasmerkti moterį, kurią tik matėme per televiziją? Ar ne mes ir esame mūsų vaikų žiaurumo priežastis, blogiausias pavyzdys?