Viešieji pirkimai: vieniems galimybė uždirbti, kitiems - korupcijos liūnas

Klaipėdos savivaldybė šiemet planuoja apsipirkti už 90 mln. litų. Viešųjų pirkimų konkursai nuolatos domina tiek uždirbti norinčias bendroves, tiek ir specialiąsias tarnybas, kurios viešuosius pirkimus vadina korupcijos rizikos lauku.

Pirks mažiau

Šiemet yra suplanuoti 284 pirkimai, o 2011 m. jų buvo 314. Pernai savivaldybė prekių ir paslaugų įsigijo už 113 mln. litų.

Šiemet planuojama pirkti mažiau ir už mažesnę sumą.

„Šiemet savivaldybės biudžetas sumažintas 20 mln. litų, todėl ir pirkimų mažiau. Tačiau tai nėra galutinis skaičius, nes metai tik prasidėjo, po biudžeto tikslinimo viešųjų pirkimų skaičius gali keistis. Kovo 15 d. planą turi patvirtinti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas Viačeslavas Karmanovas.

Dvi įmonės – be konkursų

Dar 2010 m. Viešųjų pirkimų įstatymas numatė, kokiais atvejais viešieji konkursai nereikalingi. Tačiau šiais metais tvarka sugriežtinta.

„Šiemet jau gavome du Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) leidimus savivaldybei be konkurso pavesti vykdyti tam tikrus darbus bendrovėms “Klaipėdos gatvių apšvietimas„ ir “Klaipėdos šventės„. Anksčiau tokius sandorius buvo galima sudaryti be VPT palaiminimo, bet nuo šių metų sausio 1 d. pasikeitė įstatymas ir dabar tam reikalingas tarnybos sutikimas“, – tvirtino V.Karmanovas.

Konkursai stūmė į teismus

„Pernai turėjome tik dvi bylas, kai buvo apskųsti viešieji pirkimai. Tai yra mažai, palyginti su 2009–2010 m., kai bylinėjomės dėl penkiolikos konkursų. Tada įmonės pajuto krizę, ir pagrindinis pinigų šaltinis tapo viešieji konkursai. Rangovai tikėjosi gauti užsakymus, todėl ėmė skųsti teismams bet kokį jiems nepalankų sprendimą. Bet tais metais savivaldybė nė vienos bylos nepralaimėjo“, – tvirtino V.Karmanovas.

Viešųjų pirkimų komisijos vadovo teigimu, konkurso dalyvio pasiūlymas atmetamas, kai pateikiama neįprastai maža kaina, kartais iki 15 proc. mažesnė nei rinkos vertė, ir kai dalyvis negali tos kainos pagrįsti.

„Pernai probleminiai pirkimai buvo kiemų sanitarinis valymas, mechanizuotas gatvių valymas. Daugiausia rūpesčių kelia paslaugų pirkimai, ypač susiję su Miesto ūkio departamentu“, – vardijo Klaipėdos savivaldybės Viešųjų pirkimų skyriaus vedėja Lijana Plaščinskaitė.

Mumlaukio mįslė

Šių metų kovą turėjo būti baigtas valyti Mumlaukio ežeras, esantis netoli Klaipėdos universitetinės ligoninės. Projektas turėjo būti įgyvendintas už ES lėšas.

Tačiau iki šiol nepavyko pasirinkti, kas už 1 mln. litų atliks šiuos darbus.

Metus savivaldybė be rezultatų derėjosi su pinigus skirstančia Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Dėl ežero valymo Klaipėdos valdininkai kreipėsi ir į Viešųjų pirkimų tarnybą, kad išaiškintų, kaip toliau elgtis.

Dabar iš naujo bus skelbiamas darbų konkursas. Projekto įgyvendinimo terminas pratęstas.

Tačiau tarybos narys, Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkas A.Grublys abejoja, ar reikia tą ežerą apskritai valyti.

„Gyvenu prie to ežero 13 metų, pats esu geografas, todėl stebiu šitą natūraliai susiformavusią terpę. Tokie natūralūs telkiniai mieste yra tik du – Kalotės ir Mumlaukio ežerai. Ir jei dabar buldozeriais pulsime valyti tą ežerą, pažeisime gamtos dermę. Kyla klausimas, ar tikrai reikia jį valyti? Tą milijoną gal geriau skirti Danės pakrančių tvarkymui“, – savo poziciją dėstė A.Grublys.

Kontrolės nemėgsta

A.Grublys jau gerą pusmetį savivaldybėje bando analizuoti viešuosius pirkimus. Tačiau tarybos narys susidūrė su biurokratiniais trukdžiais.

Pasirodo, jo vadovaujama Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisija jokių tyrimų atlikti negali.

„Sako: Algirdai, tu su savo komisija kažką daryk, bet pagal įstatymus nei tyrimų atlikti, nei dokumentų gauti negali. Tos komisijos nuostatos mane įspraudžia į kampą. Idėja lyg ir gera, bet realiai ji niekinė. Kartais nesuprantu, kam iš viso ta komisija sukurta“, – neslėpė A.Grublys.

Pirmininkas tikina bandęs pakeisti komisijos funkcijas, kad galėtų ką nors realiau nuveikti korupcijos prevencijos ir kontrolės srityje, bet to nenumato įstatymai.

„Viešųjų pirkimų skyrius ir pati sistema yra labai uždara. Kreipiausi į administracijos vadovybę, kad leistų man dalyvauti Viešųjų pirkimų komisijos posėdžiuose, bet man pateikė atsakymą, jog negaliu ten dalyvauti, nepaisant, kad esu tarybos narys, Korupcijos prevencijos ir kontrolės komisijos pirmininkas. Esą tai ne mano kompetencija. Nustebino toks uždarumas“, – pasakojo A.Grublys.

Kriterijus – mažesnė kaina

„Buvo tokių atvejų, kai viešuosiuose pirkimuose norėjo dalyvauti vienas Klaipėdos tarybos narys. Jam buvo atsakyta, jis neturi teisės dalyvauti, nes yra suinteresuotas žmogus“, – teigė V.Karmanovas.

„Kol aš dirbu šiame skyriuje, nesu susidūrusi, kad viešųjų pirkimų skyriaus darbuotojams būtų daromas koks nors spaudimas“, – tikino L.Plaščinskaitė.

„Pas mus vienintelis kriterijus – mažesnė kaina“, – teigė Klaipėdos miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas V.Karmanovas.

„Mane nustebino, kad visi šeši Viešųjų pirkimų komisijos nariai yra savivaldybės darbuotojai. Savotiškai jie yra suinteresuoti, nesakau, kad jie padarė kokių nors pažeidimų. Tačiau tai yra nesuderinama. Per tą laikotarpį, kai analizavau tuos pirkimus, šiurkščių pažeidimų nepastebėjau, bet aptikau tam tikras konkursų sąlygas, kurios kelia abejonių dėl jų skaidrumo“, – tvirtino A.Grublys.

Komentaras

Leonas Barišauskas

Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas

Tarnyba didžiausią dėmesį skiria tam, ar teisėtai panaudojami ES fondų pinigai. Pastebima, kad kai kuriuos konkursus kelerius metus iš eilės laimi tie patys rangovai, išsiaiškinome, kad dažnu atveju – tai išankstinis susitarimas tarp konkurse dalyvaujančių įmonių. Nors tai neteisinga, bet teisėta. Turime įtarimų, kad rinka yra pasidalijama prieš visus konkursus. Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų labiau kontroliuoti tuos atvejus, kai pasiūloma mažiausia kaina, bet paliekama galimybė panaudoti 30 proc. sumos papildomiems pirkimams, nenumatytiems darbams. Pastebėjome, kad nebuvo nė vienų viešųjų pirkimų, kai būtų sutaupytos lėšos, visiems rangovams prireikė tų papildomų darbų. Visi tie darbai pirkti iš tų pačių tiekėjų. Kas gali paneigti, kad perkančioji organizacija iš to negauna naudos? Surandama landų, schemų, kaip apeiti įstatymus, jų nepažeidžiant. Turime pagrindo teigti, kad galbūt konkurso dalyviai šantažuoja perkančią organizaciją ar kitus dalyvius, nes net menkiausi procedūriniai pažeidimai apskundžiami, konkursas stabdomas. Populiari schema: laimi konkursą už mažiausią kainą, kai reikia pasirašyti sutartį, iš konkurso pasitraukia ir laimėtoju paskelbiama antroje vietoje atsidūrusi įmonė. O kainų skirtumas tarp pirmosios ir antrosios vietų laimėtojų būna labai didelis. Ar jis turi iš to naudos, ar ne, įrodyti labai sudėtinga. Elgiasi neteisingai, bet teisėtai. Viešieji pirkimai – korupcijos rizikos laukas, šiuo metu irgi vyksta tyrimai, tačiau jų negalime įvardyti, bet operatyvininkai ir žvalgybininkai dirba.

Brangiausi 2012 m. Klaipėdos pirkiniai

Klaipėdos gyvenamųjų rajonų sanitarinio valymo paslaugos – per 8 mln. Lt.

Dviračių-pėsčiųjų tako Danės slėnio teritorijoje nuo Biržos tilto iki Klaipėdos gatvės tilto įrengimas – apie 7 mln. Lt.

Statybininkų prospekto tęsinio statyba per Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną nuo Šilutės plento iki 141 kelio Lypkių gatvės. Pirmojo etapo vertė – apie 7 mln. Lt.

A.Brako mokyklos kapitalinio projektavimo ir remonto darbai – 6 mln. Lt.