Dar praėjusiame amžiuje užgimusi idėja tuoktis netradicinėse vietose įgauna vis didesnį pagreitį, – tam tikslui klaipėdiečiai vis dažniau renkasi neįprastą aplinką. Kai kurie įsimylėjėliai nori ne tik ypatingos vietos, bet ir išskirtinio paros laiko bei ceremonijos.

Prašymą išpildė teta

Mintis santuoką įteisinti ne Santuokų rūmuose gimė dar sovietmečiu, nors tada tai atrodė neįmanomas dalykas.

Vienas tokios tradicijos pradininkų buvo žinomas žurnalistas Eugenijus Bunka.

Tuomet netradicinį tuoktuvių sumanymą padėjo įgyvendinti jo teta, kuri buvo Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus vedėja.

Nuo tos dienos, kai tuokėsi E.Bunka, praslinko beveik keturi dešimtmečiai.

"Manau, kad jeigu kas nors būtų paprašęs ką nors kitaip padaryti, tai nieko nebūtų buvę. Niekas nebūtų ėmęsis tokių priemonių", – tikino šiuo metu sparčiai populiarėjančios tradicijos pradininkas.
Pašnekovas sakė, kad jaunavedžiai nenorėjo didelių iškilmių bei ceremonijos Santuokų rūmuose ir apie tai užsiminė tetai.

"Aš jai pasakiau, kad nenoriu važiuoti į tą įstaigą, o ji man sako: "Kur nori, aš padarysiu". Tai taip ir sutarėme, kad bus Platelių ežero saloje", – pasakojo E.Bunka.

Į salą atvyko kateriu

1976-ųjų liepą vykusios vestuvės buvo kuklios, be didesnių iškilmių, tačiau įsimintinos.

Vyras pasakojo, kad su būsimąja žmona net neplanavo ruošti vaišių, kitą dieną jaunavedžiai išvyko į povestuvinę kelionę.

Vestuvių dieną jaunavedžių draugai papuošė katerį ir nuplukdė svečius į tuoktuvių vietą. Jaunieji atvyko paskutiniuoju reisu.

"Saloje tuo metu buvo tokia laisvalaikio aikštelė, kurioje buvo suoliukų, stalas. Prie to stalo ir tų suoliukų viskas ir įvyko", – prisiminė E.Bunka.

Žurnalistas pridūrė, kad vėliau buvo jų pavyzdžiu pasekusių draugų. Praslinkus ketvertui metų jau paties E.Bunkos sodyboje Plateliuose santuoką įteisino šeimos draugai.

Pašnekovo teigimu, pora tuoktis netradicinėje vietoje nusprendė todėl, kad siekė privatumo ir ceremonijos intymumo.

Netradicinė ne tik vieta

Dabar tradicija santuoką įteisinti ne Santuokų rūmuose įgyja vis didesnį pagreitį.

Klaipėdiečiai renkasi ne tik neįprastas vietas, apdarus, bet ir tuoktuvių laiką ar net santuoką įteisinantį asmenį.

Šį pavasarį du klaipėdiečiai Nidoje itin romantiškai ir originaliai įteisino savo santuoką.

"Viskas vyko labai greitai. Mes sugebėjome per tris savaites suorganizuoti absoliučiai viską", – apie žaibiškai suplanuotas išskirtines tuoktuves pasakojo nepanoręs viešintis klaipėdietis.

Įgyvendinti netradicinių vestuvių idėją jauniesiems padėjo draugai, pasirūpinę išskirtiniais poros apdarais, muzika bei ceremonija.

Įsimylėjėlius nustebino aplinkinių gerumas, mat planuojant jungtuves, kuriose dalyvavo 50 žmonių, dabartiniai sutuoktiniai nėkart neišgirdo "ne".

Klaipėdiečių pora santuoką įteisino ant Nidoje esančio paskutiniojo molo, žvelgdami į garsiąsias kopas ir mišką. Vienas kitam jaunieji pasižadėjo neįprastu laiku – 6 valandą ryte.

"Tai buvo tiesiog tokia beprotybė", – juokėsi vyras.

Išskirtinę vietą jaunavedžiai pasirinko atsitiktinai – visai kitu tikslu Nidoje viešėdami susidomėjo, kokia yra tvarka norint minėtoje vietoje įteisinti santuoką.

Jiems buvo paaiškinta, kad tai įmanoma, tačiau reikės palaukti mėnesį.

Ilgai nesvarstę jaunieji nusprendė – santuoką įteisins ant Kuršių marių kranto.

Tuoktų kad ir kasdien

Tuo klaipėdiečių jungtuvių išskirtinumas nesibaigė – kylant saulei neformaliai santuoką įteisino Neringos meras Darius Jasaitis.

"Ceremonijoje buvo tokią teisę turintis pareigūnas, tačiau aš taip pat neformaliai prie to prisidėjau – pabuvau šalia, pasakiau sveikinimo kalbą", – prisiminimais dalijosi D.Jasaitis.

Miesto vadovas neslėpė, kad minėtos vestuvės giliai įsirėžė į atmintį.

Tądien kurorto merui teko keltis dar prieš patekant saulei, maždaug 5 val. ryto, ir skubėti į ceremonijos vietą, kur ant molo jau laukė jaunieji, švelniai skambėjo gongai, o pro debesis ėmė rodytis pirmieji saulės spinduliai.

Anksti prasidėjusi diena ne tik visai tuoktuvių svitai bei kaltininkams, bet ir miesto vadovui buvo pakylėta.

"Žinoma, jaučiau ir atsakomybę, nes norisi, kad tokiai šeimai sektųsi. Kol kas – viskas gerai. Manau, kad galėčiau kiekvieną rytą Neringoje sutuokti po porą", – prisipažino meras.

Įgaliojimai džiugintų

Šiandien Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas dalyvaus vienos poros santuokos įteisinimo ceremonijoje Laikrodžių muziejaus kiemelyje, kur jaunuosius sveikins viso miesto vardu.

"Palinkėsiu jiems, kad amžina meilė būtų ne tik vieno kitam, bet ir Klaipėdai", – atskleidė V.Grubliauskas.

Miesto vadovas prisipažino, kad panašių pasiūlymų ar kvietimų sulaukia nedažnai, tačiau jais visuomet džiaugiasi ir geranoriškai priima.

"Jeigu tai yra civilizuota ir korektiška, netrikdomas nei institucijos, nei joje dirbančiųjų laikas, manau, tokiu atveju jauniems žmonėms reikia uždegti žalią šviesą. Tokia galimybė visada yra", – pastebėjo Klaipėdos vadovas.

Šiuo metu Lietuvos miestų merams nėra suteikta teisė tiesiogiai registruoti santuokų, tokia privilegija nenumatyta ir būsimų mero rinkimų metu išrinktam miesto vadovui.

Vis dėlto V.Grubliauskas prisipažino, jog gavęs tokią teisę, poras tuoktų su malonumu.

"Jeigu būtų pokyčių teisinėje bazėje ir meras tokius įgaliojimus turėtų, tai aš tikrai su malonumu tai atlikčiau. Nežinau, kaip gerai man tai pavyktų, tačiau pasistengčiau tai padaryti nuoširdžiai, įkvepiančiai ir uždegančiai jaunus žmones", – užtikrino V.Grubliauskas.

Jis prisiminė, kad tuo metu, kai buvo leista santuoką įteisinti ne tik Santuokų rūmuose, sulaukė vienos poros prašymo leisti procedūrą atlikti jo kabinete.

"Tikiuosi, kad čia amžiną meilę prisiekę žmonės toje meilėje tebegyvena ir dabar", – vylėsi miesto vadovas.

Koreguoja praeitis

Paprastai jaunavedžių santuokos įteisinimo ceremonija atspindi jų gyvenimo būdą bei pažiūras, tačiau dažnai iškilmes koreguoja ir būsimų sutuoktinių praeitis.

"Jauni žmonės paprastai renkasi tuoktuves bažnyčioje. Pastebėjau, kad neretai netradicines vietas – pajūrį, botanikos parką, įvairius restoranus renkasi tie, kurie bažnyčioje tuoktis jau negali", – tendenciją įvardijo fotografė Ieva Mėčienė.

Neretai jaunieji atsvaros jausmingai ceremonijai bažnyčioje ieško santuokos įregistravimo procedūroje, todėl kelias procedūros minutes planuoja itin kruopščiai.

"Man teko fotografuoti vestuves, kurios tikrai atrodė, kaip iš Holivudo filmo. Ceremonija vyko viename Lietuvos botanikos sodų, buvo įrengtas didelis baltas kupolas, aplink stovėjo daug baltų kėdžių", – pasakojo fotografė.

Ši pora išskirtinę santuokos įregistravimo ceremoniją organizavo būtent todėl, jog nuotaka jau buvo kartą ištekėjusi ir tuoktis bažnyčioje nebegalėjo.

Jauniesiems pavyko bent jau kelių minučių procedūrą apvilkti pasakiškai šventiniu rūbu.

Lemia ir tikėjimas

Neretai porai vestuvių laiką ar vietą padiktuoja gyvenamoji vieta ar tikėjimas.

Palangiškė fotografė pasakojo, jog savąją ceremoniją surengė jau įsibėgėjus rudeniui, nes kitu atveju būtų tekę atsisakyti bažnytinių apeigų.

"Planavome, kad susituoksime rugpjūčio pabaigoje, tačiau dar liepą bažnyčioje sužinojome, kad privalome tris mėnesius lankyti jaunųjų kursus. Todėl mūsų vestuvės vyko jau krentant lapams", – prisiminė I.Mėčienė.

Vis dėlto bet kuriam panorusiam santuoką įteisinti pajūryje to padaryti nepavyktų.

Pagal nustatytą tvarką bent vienas iš sutuoktinių gyvenamąją vietą turi būti deklaravęs uostamiestyje.

"Visko pasitaiko, būna, kad žmonės ir prisiregistruoja, nes būtinai nori čia įregistruoti santuoką", – pastebėjo Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus Civilinės metrikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Laimutė Špakauskienė.

Išradingi jaunieji sugalvoja būdų ir kaip apeiti minėtą kliūtį – tuoktuves organizuoja tik bažnyčioje, mat čia deklaruota gyvenamoji vieta reikšmės neturi.

Šiemet tik uostamiesčio bažnyčiose savo santuokas įteisino jau 113 porų, pernai per tą patį laiką susituokė 104.

Vestuvių išvykose daugėja

Uostamiestyje santuokas registruojantys specialistai atkreipė dėmesį, kad kasmet Civilinės metrikacijos poskyrio darbuotojams vis dažniau tenka poras tuokti išvykose.

"Iš tiesų, dabar tos išvažiuojamosios santuokos labai greitai populiarėja", – pastebėjo L.Špakauskienė.

Per praėjusius metus ne Klaipėdos santuokų rūmuose teko tuokti 68 poras.

Nors šie metai dar nesibaigė, tačiau praėjusių metų rezultatas jau beveik pasiektas, iki šio mėnesio pabaigos netradicinėse vietose santuokas įteisins dar 66 poros.

Rugsėjį išvykose tuoktis jau planuoja 9 įsimylėjėlių poros.

"Vasarą jaunavedžiai savo santuokai įteisinti dažniausiai renkasi piliavietę, botanikos sodą bei garsiausius Klaipėdos restoranus", – vardijo pašnekovė.

Paradoksalu, tačiau uostamiestyje besituokiantys jaunieji pajūrį renkasi retai.

Praėjusiais metais jaunavedžiai dažniau specialistus kviesdavo į Klaipėdos laikrodžių muziejų, piliavietę, o Girulių paplūdimyje susituokė trys, Melnragėje – viena pora.