Klaipėdiečiams kelia įtarimų iš čiaupo bėgantis geriamasis vanduo. Išgaravus jam, stiklinio indo sieneles padengia storas kalkių sluoksnis, kurį reikia grandyti gremžtuku.
Gintaro gatvės 11 name gyvenantis klaipėdietis Albinas Šidlauskas pasakojo, jog, prasidėjus šildymo sezonui, kambariuose stengiasi palaikyti drėgmę. Todėl virš radiatoriaus ant palangės jis sustato stiklinius indelius su vandeniu.
"Daug metų taip elgiuosi. Tikiu, kad tai padeda sveikatai", – tvirtino klaipėdietis.
Išgaravus daliai vandens, vyriškis stiklainius papildydavo. Po kiek laiko vyras pastebėjo, kad stikliniai indeliai pasidengė storu, kaip spėjo, kalkių sluoksniu.
"Permatomos sienelės tapo visiškai baltos. Išplauti stiklainio neįmanoma. Tenka pasiimti gremžtuką ir ilgai grandyti. Tačiau ir po šios procedūros indai nebūna visiškai švarūs. Ant palangės esu pasidėjęs dvylika tokių indelių ir visos jų sienelės liko baltos. Baisu pagalvoti, kokį vandenį mes geriame. Negi nėra būdų, kaip sumažinti kalkių kiekį. Gal čia kieno nors klaida?" – klausė vyras.
Įmonės "Klaipėdos vanduo" Geriamojo vandens tyrimo laboratorijos vedėja Irena Getautienė tvirtino, jog kalkių geriamajame vandenyje turi būti.
"Jei žmogus nori gerti sveiką vandenį, šis turi turėti kalcio ir magnio. Mes tirti vandens kietumo neprivalome. Pagal seną normą kalkių vandenyje gali būti iki 3,5 milimolio litre. Klaipėdos pirmosios vandenvietės vandenyje jų yra 2,6 milimolio litre. Vidaus tinkle kietumas gali šiek tiek padidėti, bet normos jis nesiekia", – pabrėžė I.Getautienė.
Anot specialistės, storas kalkių sluoksnis inde galėjo susidaryti, jei žmogus nuolat pildavo vandenį ir ilgai jį garino.
"Kalkių nėra tik distiliuotame vandenyje, tačiau nėra ir kitų mikroelementų. Toks vanduo negyvas. Medikai rekomenduoja geriau gerti kietesnį vandenį nei minkštesnį", – teigė I.Getautienė.
Ji pasakojo, kad laboratorijoje vandens kietumo tyrimai atliekami tik prašant gyventojams, kai tai svarbu žinoti statant skalbimo mašinas, indaploves, šildymo katilus.
Naujausi komentarai