Klaipėdietis siekia prisiteisti žalą iš valstybės

Paprašė 27 tūkst. eurų

G.Pavlov ilgus metus gyveno nuolatinėje įtampoje, nežinodamas, ar bus kaltas, ar visiškai išteisintas dėl jo vairuojamo autobuso keleivės sužalojimo.

Santūrus vyras drovisi pasakoti, kiek išgyveno nesupratimo ir atsainaus požiūrio iš pareigūnų pusės. Teismui jis pateikė ieškinį, prašydamas atlyginti žalą, kurią patyrė dėl neteisėto nuteisimo.

Atsakovas – Lietuvos valstybė, jai atstovauja Lietuvos teisingumo ministerija ir Generalinė prokuratūra.

Dabar, kai jau niekas nebepaneigs, kad autobuso vairuotojas nekaltas dėl keleivės sužalojimo, vyras norėtų prisiteisti iš valstybės kiek daugiau nei 27,5 tūkst. eurų.

Per bylinėjimosi metus už advokatės paslaugas jis sumokėjo net 4,2 tūkst. eurų.

Per bylinėjimosi metus už advokatės paslaugas jis sumokėjo net 4,2 tūkst. eurų.

Be to, antstoliai, gavę vykdomąją bylą, kurioje iš G.Pavlov buvo priteista atlyginti nukentėjusiajai už jos advokato paslaugas, nurašė iš jo sąskaitos 175 eurus.

Kai vyras buvo išteisintas ir kreipėsi į antstolį, šis jam paaiškino, kad pinigai jau nebepasiekiami, ir paragino dėl šios sumos grąžinimo kreiptis į teismą.

Dar 23 tūkst. eurų vyras prašo priteisti kaip per aštuonerius bylinėjimosi metus patirtą neturtinę žalą. Šią sumą vairuotojas paskaičiavo įvertindamas kiekvieną bylinėjimosi dieną (o jų buvo 2 301) 10 eurų.

Rankose – maišai

Ši istorija prasidėjo 2011-ųjų lapkričio 16-osios vakarą, kai vairuodamas Klaipėdos autobusų parko autobusą tada 54 metų vairuotojas G.Pavlov, Naikupės gatvėje artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, buvo priverstas staiga stabdyti.

Buvo jau sutemę, gatvėse nebebuvo žmonių. Į perėją staiga išbėgo trys paauglės.

Gretima eismo juosta važiavusios lengvosios mašinos vairuotojas sustojo prie perėjos, autobuso vairuotojas paskutinę akimirką pamatė bėgančias mergaites ir paskubėjo stabdyti.

Vėliau G.Pavlov prisiminė ir teisme ne kartą pabrėžė, kad tai nebuvo ekstremalus stabdymas, pats vairuotojas jį vadino truputį staigesniu nei įprasta.

Keleivė, stovėjusi autobuse ir rankose laikiusi maišus, nugriuvo, susilaužė keletą šonkaulių, jai teko išoperuoti tulžį.

"Manau, ji buvo labai nesveika, kai įlipo, ilgokai negalėjo pataikyti bilieto į komposterį. Stabdymo metu nugriuvo tik ji viena, nes nesilaikė. Kai tik pamačiau, kad keleivė nugriuvo, sustojau, priėjau, bandžiau jai padėti. Ji vis kartojo, kad yra medikė ir pati žino, kas jai yra, neleido kviesti greitosios. Galiausiai mes ją pasodinome, aš iškviečiau pagalbą ir nuvažiavau iki artimiausios stotelės. Tada keleivė pradėjo sakyti, kad jai labai bloga", – prisiminė G.Pavlov.

Manau, ji buvo labai nesveika, kai įlipo, ilgokai negalėjo pataikyti bilieto į komposterį.

Vėliau ekspertai nustatė, kad keleivė patyrė sunkų kūno sužalojimą.

Pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą, įtariamasis buvo tik vienas – autobuso vairuotojas.

Tyrė vienintelę versiją

Tyrimas truko mažiau nei pusmetį, G.Pavlov buvo teisiamas baudžiamojoje byloje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas jį išteisino nenustatęs nusikaltimo sudėties.

Po to sekė ilgi metai bylinėjimosi.

Pats G.Pavlov ir jo interesams atstovaujanti advokatė Svetlana Baracevičienė įsitikinę, kad ilgą bylinėjimąsi lėmė ikiteisminio tyrimo metu tyrėjų klaidos.

"Bylą tyrė jauna mergaitė, nežinau, kiek patirties ji tada turėjo, bet labai tikiuosi, kad dabar ji yra kur kas labiau patyrusi. Ji tris kartus lankėsi autobuse ir vis negalėjo suprasti, kaip keleivė nugriuvo. Apklausų metu ji siūlė pripažinti kaltę ir taip palengvinti savo dalią. Aš kategoriškai atsisakiau. Pareigūnė tyrė vienintelę versiją – vairuotojas stabdė, žmogus griuvo ir susižalojo, todėl vairuotojas kaltas. Jokių kitų variantų nebuvo", – pasakojo G.Pavlov.

Prokuroras apskundė išteisinamąjį teismo nuosprendį ir jis tai padarė ne kartą.

Prievolė saugotis

Vėliau būta ir kitokių sprendimų. Vienas jų – nurodymas atlikti papildomą ekspertizę, kurios dar tyrimo metu pareigūnai nesusiprato atlikti.

Vėliau G.Pavlov buvo pripažintas kaltu, po skundų byla vėl ir vėl keliavo iš teismo į teismą, kol galiausiai pernai kovo pabaigoje Aukščiausiasis Teismas panaikino apkaltinamąjį nuosprendį ir autobuso vairuotoją visiškai išteisino.

Tai buvo paskutinė instancija ir paskutinis sprendimas.

Vairuotojas visą tą laiką tebedirbo Autobusų parke, teisme jis tikino dirbdavęs už 530 eurų atlyginimą ir šio darbo nepaliko vien todėl, kad norėjo įrodyti darbdaviams ir visuomenei, kad yra teisus, tad neturi ko bijoti.

Klaipėdoje žmonės ne taip retai susižaloja autobusuose.

2012 m. įstatymo pataisa įpareigojo visuomeninio transporto keleivius pačius pasirūpinti savo saugumu. O analogiškas situacijas pastaruoju metu pareigūnai vertina ne visada įtarimus pateikdami autobuso vairuotojui.

Kartais kaltė tenka pačiam nukentėjusiam keleiviui, būta atvejų, kai kaltu pripažįstamas kliūtį autobusui staiga sudaręs kitos transporto priemonės vairuotojas arba pėsčiasis.

Skyrė 100 eurų baudą

G.Pavlov teisme pagrįstai kėlė klausimą, kaip autobuso vairuotojas turi elgtis, kad nebūtų baudžiamas.

Maždaug prieš mėnesį iki minėtų 2011 m. lapkričio 16-osios įvykių tas pats autobuso vairuotojas G.Pavlov gavo 100 eurų baudą, kai analogiškoje situacijoje nesustojo.

Tada policijos pareigūnai matė, kad prie pėsčiųjų perėjos stovėjo senutė. Gatve tuo metu važiavo lengvasis automobilis ir autobusas.

Mašiną vairavęs vyras pamatė policininkus, išsigando, kad bus nubaustas, ir staiga paspaudė stabdžio pedalą.

Greta važiavęs autobusas nestojo. Jo vairuotojas tikino matęs, jog senolė neketino eiti per gatvę.

Autobuse tuo metu buvo daug keleivių, ne vienas važiavo stovėdamas. Saugodamas žmones, G.Pavlov nusprendė nestoti ir taip "užsidirbo" baudą.

Autobuse tuo metu buvo daug keleivių, ne vienas važiavo stovėdamas.

Dar po mėnesio jis sustabdė pustuštį autobusą, įvyko incidentas ir po to aštuonerius metus buvo priverstas bylinėtis.

Atsiprašymo nesulaukė

Prašymas priteisti dešimtis tūkstančių eurų iš valstybės – nėra dažnas.

Sulaukęs visiško išteisinimo, G.Pavlov kreipėsi į Teisingumo ministeriją, prašydamas atlyginti žalą, tai yra kompensuoti advokatei per aštuonerius metus sumokėtą atlygį už teisinę pagalbą ir antstolio negrąžintus pinigus.

Ministerija sutiko, kad žala turi būti atlyginta, bet pasiūlyta suma neatitiko vairuotojo patirtos žalos, todėl jis nusprendė kreiptis į teismą.

"Galutinai nustatyta – G.Pavlov nekaltas. Kodėl tada jis turėjo patirti nuostolių? Juk jie būtų buvę kur kas mažesni, jeigu prokuratūra nebūtų aštuonerius metus rašiusi skundus. Už klaidas reikia atlyginti. Įstatymas numato, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti, jeigu pareigūnai nevykdo pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, kad nepadarytų kitam žmogui žalos. Žalos atlyginimo institutas reikalauja atkurti žmogaus padėtį į iki tol buvusią. Teisinė valstybė privalo atlyginti žalą nuo neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui. G.Pavlov iki šiol ne tik neatlyginta, jo net neatsiprašyta", – teisme priminė advokatė S.Baracevičienė.

Pasak teisininkės, yra susiformavusi teismų praktika už vieną dieną atlyginti 10 eurų.

Ar ieškinys bus patenkintas, turėtų paaiškėti spalio pradžioje.