Klijuoja ir daugiabučiuose
Klaipėdos gatvėse nesunku aptikti spausdintų skelbimų su tuo pačiu užrašu.
Skelbimas klijuojamas skirtingose miesto vietose – ant skelbimų lentų, apšvietimo stulpų, suolų, kai kurių daugiabučių durų ir kitose vietose.
Jame parašyta: „Mociute merginai N-18 kambari vyrui nenuomojama“ (kalba netaisyta – K. A.).
Tekste netrūksta gramatinių klaidų, o šalia pateiktas ir telefono numeris.
Iš pirmo žvilgsnio – paprastas pasiūlymas išsinuomoti kambarį. Tačiau neįprastą skelbimą pastebėjusios merginos atkreipė dėmesį į kelias detales: jame minima „močiutė“, nurodoma, kad kambarys skirtas merginai, o vyrui nenuomojamas.
Ne visiškai aišku, ir ką čia reiškia naudojama formuluotė „N-18“.
Skelbimas, pasak klaipėdiečių, vis klijuojamas iš naujo. Vienus lapelius žmonės nuplėšia, tačiau netrukus atsiranda nauji.
Pabandžius minėtu telefono numeriu paskambinti, visa ši skelbimo istorija tapo kur kas įdomesnė.
Vietoj močiutės – vyras
Viena mergina, ieškojusi būsto Klaipėdoje, nusprendė paskambinti skelbime nurodytu numeriu.
Į skambutį iš pradžių niekas neatsiliepė. Tačiau netrukus mergina sulaukė perskambinimo – tik jau iš kito telefono numerio. Kalbėjo ne močiutė, o vyras.
Mergina pasakojo, kad pokalbis greitai nukrypo nuo kambario nuomos reikalo. Pašnekovas pradėjo klausinėti, kiek jai metų, kur ji dirba, ką dirba, ar mokosi, ar gyvena su tėvais.
Skambinusioji prisistatė 19-mete studente, kol kas apsistojusia pas draugę ir ieškančia būsto Klaipėdoje.
Pasak merginos, vyras taip pat teiravosi, ar ji norėtų kambarį nuomotis kartu su drauge.
Tačiau merginai labiausiai įstrigo pokalbis apie kainą.
Pasiteiravus, kiek kainuotų nuoma, vyras esą aiškino, kad skelbime minimas pasiūlymas nėra įprastas verslas, todėl konkreti kaina neįvardijama ir dėl atsiskaitymo būtų galima susitarti kitaip.
Vėliau jis pasiūlė bendrauti per „Facebook“.
„Iš pradžių labai sutrikau. Juk skelbime buvo parašyta apie močiutę, o kalbėjausi su vyru. Jis labai daug klausinėjo apie mane, mano amžių, gyvenimą, o apie patį kambarį nepasakojo“, – sakė mergina.
Vyksta partnerės paieškos
Po šio pokalbio nuspręsta patikrinti, kas čia vyksta. Tuo pačiu skelbime nurodytu numeriu paskambino kita mergina.
Ji taip pat po kurio laiko sulaukė skambučio iš visai kito numerio – ne to, kuris nurodytas skelbime, o to paties, iš kurio perskambinimo sulaukė ir prieš tai skambinusi mergina.
Ir šįkart atsiliepė tas pats vyriškis.
Iš pradžių pokalbis buvo apie būstą, tačiau netrukus pašnekovas pradėjo klausinėti apie jos gyvenimą – ar ji neteko ankstesnio būsto, kaip sekasi „su pinigais“ ir t. t.
Mergina pasiteiravo, kiek kainuotų kambario nuoma ir komunaliniai mokesčiai, tačiau, pasak jos, vyras atsakė, kad būste būtų galima gyventi be pinigų.
Jis taip pat paprašė jos „Facebook“ paskyros, ir susirašinėjimas tęsėsi ten.
Nuo šios vietos, merginos teigimu, pokalbis apie būstą ėmė nykti – iš nuomos pokalbis persikėlė į asmeninį gyvenimą.
Nepažįstamasis pradėjo klausinėti, ar ji turi vaikiną, ar yra išsiskyrusi, ar turėjusi rimtų santykių.
Jis taip pat prisistatė verslininku ir teigė galintis ją išlaikyti.
Mergina suprato, kad kambario nuoma tėra tik pretekstas užmegzti asmeninį kontaktą – kad už skelbimo slepiasi gerokai vyresnis vyras, ieškantis sau moters.
„Klausysi tėvelio“
Tačiau vėliau, anot merginos, žinutės tapo seksualinio pobūdžio.
Pašnekovas pradėjo kalbėti apie intymius santykius, klausinėjo asmeninių dalykų ir prašė įvairių merginos nuotraukų, taip pat ir intymaus pobūdžio.
Mergina teigia jokių erotinio pobūdžio nuotraukų nesiuntusi.
Pasak jos, vyras taip pat minėjo, kad jam daugiau nei 40 metų, kalbėjo apie jos „globą“ ir bendravo seksualizuotu bei globėjišku tonu.
Būtent ši bendravimo dalis, merginos teigimu, privertė galutinai suvokti, kad visa tai nėra įprastas nuomos pasiūlymas.
Susirašinėjimo turinys, sprendžiant iš merginos pateiktų ekrano nuotraukų, kelia dar daugiau klausimų.
Vyras bendravo padrikai, jo žinutėse gausu gramatinių klaidų, o pokalbio kryptis nuo tariamos būsto nuomos greitai pasikeitė į lytinio pobūdžio klausimus.
Jis primygtinai prašė merginos atsiųsti nuotraukų, aiškino norintis „patikrinti, kaip ji atrodo“.
Iš pradžių paprašė tik veido nuotraukos, bet vėliau pradėjo aiškinti, kad jokio kambario nebus, jei mergina neatsiųs savęs nuogos visu kūnu.
Ir vis rašė merginai apie lytinius santykius, teigdamas, esą jų reikia kiekvienam vyrui.
„Būsi gera mergaitė ir klausysi tėvelio“, – rašė merginai vyras.
Merginai toks bendravimas pasirodė kvailas ir visiškai nepriimtinas.
Papildomų abejonių sukėlė ir vyro naudojama „Facebook“ paskyra – iš turimos informacijos neįmanoma nustatyti, ar tai tikrojo asmens profilis.
Susidomėjo ir nepilnamete
Dar vieno bandymo išsiaiškinti, kas čia rezgama, ėmėsi trečia mergina – ji paskambino tuo pačiu numeriu ir prisistatė esanti septyniolikos metų.
Pasak merginos, vyras bendravimą tęsė ir vėl norėjo perskelti į „Facebook“.
Tačiau pokalbio metu ji uždavė, atrodytų, paprastą klausimą: jeigu skelbime rašoma, kad kambarį nuomoja „močiutė“, tai kur ta močiutė? Ar su ta močiute reikės gyventi?
Anot merginos, būtent tada pašnekovas sutriko. Jis ėmė nesuprantamai aiškinti, kad galbūt kažką supainiojote, šiais laikais skelbimus visi deda.
Merginai susidarė įspūdis, kad vyras vengė tiesiai atsakyti į pagrindinį klausimą – kas yra skelbime minima „močiutė“, koks jo paties ryšys su tuo pasiūlymu, ir pokalbis tuo baigėsi.
Tačiau viena merginų pastebėjo dar vieną detalę.
Telefono numeris, iš kurio vyras perskambina, buvo susietas su vienos populiarios pokalbių programėlės „Snapchat“ paskyra, kurioje buvo matomas to žmogaus, kuriam priklauso telefono numeris, vardas ir pavardė.
Tai leido susidaryti prielaidą, kas galėtų naudotis šiuo numeriu.
Vis dėlto merginų pasakojimai savaime neleidžia nustatyti, koks buvo tikrasis skelbimo tikslas.
Vis dėlto būtent nuolatinis skelbimų kabinimas, neaiški jų formuluotė su amžiaus cenzą reiškiančiu kodu „N-18“ ir įvykę pokalbiai leidžia daryti išvadą, kad vyras šitaip iš tiesų ieško partnerės.
Pinigai – tik apžiūrėjus butą
Klaipėdos miesto policijos komisariato pareigūnai sako nepamenantys, kad būtų gavę pranešimų dėl šios situacijos.
Tačiau yra buvę ikiteisminių tyrimų, kai sukčiai pasinaudoja būsto nuomai ieškančiųjų patiklumu, įtikina greitai, neapžiūrėjus buto, pervesti įvairias sumas pinigų, o būstas nukentėjusiesiems taip ir nebūna išnuomojamas.
Klaipėdos apskrities pareigūnai įspėja, kad ieškoti būsto nuomai reikia itin atidžiai, nes sukčiai greitai sugeba pasinaudoti žmonių patiklumu.
Interneto portaluose, socialiniuose tinkluose skelbimus dedantys sukčiai – neva buto nuomotojai – neretai nurodo žemesnes kainas nei esančios rinkoje, o susidomėjusiesiems aiškina, kad dėl įvairių priežasčių greitai apžiūrėti butą yra neva neįmanoma, juo domisi daug žmonių, todėl avansą pervesti reikėtų nedelsiant, nes kas nors kitas tai gali padaryti greičiau.
Pareigūnai pataria – norintys saugiai ir patogiai apsigyventi, visų pirma turėtų susitikti su nuomotoju, apžiūrėti butą, įsitikinti, kad jis nuomojamas legaliai, sudaryti sutartį, ir tik tuomet mokėti už jį suderėtą sumą.
Pravartu pasiskaityti ir komentarus apie nuomotojais ar pardavėjais prisistatančius asmenis. Apžiūrėti buto, jei yra galimybė, reikėtų eiti ne vienai ar vienam.
Galima susilaukti reketo
Klaipėdos pareigūnai primena, kad kalbant telefonu su nepažįstamais asmenimis ar bendraujant internete, būtina elgtis labai atsargiai ir apdairiai.
„Niekada neatskleiskite nepažįstamiems asmenims savo anketinių ir konfidencialių elektroninės bankininkystės duomenų, kad ir kokiu pretekstu jų būtų prašoma. Patariama niekada nesiųsti intymių nuotraukų ar vaizdo įrašų, kuriais būtų galima jumis manipuliuoti. Jei jau pasidalijote – daugiau to nedarykite, nevykdykite reikalavimų sumokėti už neviešinimą ir pan. Patariama, pagal galimybes, išsaugoti įrodymus – nieko neištrinti, padaryti viso bendravimo momentines ekrano kopijas. Tėvams / globėjams patariama nuolat kalbėti su vaikais apie pavojus, bendraujant su nepažįstamais asmenimis, padėti atpažinti žalingą turinį internete, patarti, kaip elgtis sudėtingose situacijose“, – aiškino pareigūnai.
Klaipėdos apskrities pareigūnai jaunimui pataria kontroliuoti, kokia privačia informacija dalijamasi internetinėje erdvėje ir su kuo.
„To niekada nereikėtų daryti su žmonėmis, kuriuos „pažįstate“ tik internetinėje erdvėje. Svarbu nesidalinti savo buvimo vieta ir į draugus socialiniuose tinkluose nepriimti „draugų draugų“, prieš tai neįsitikinus, kas jie yra. Ištikus bėdai, o dar geriau vos kilus įtarimų, pareigūnai pataria netylėti ir nesistengti su problema susidoroti vieniems – praneškite policijai telefonu, tuomet pareigūnai visada ieškos greičiausių ir tinkamiausių būdų problemai išspręsti“, – teigė policijos atstovai.
Skelbime – diskriminacija?
Situaciją įvertino ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius.
Jo teigimu, kalbant apie diskriminaciją būsto nuomos srityje, tenka paminėti, kad pagal Lygių galimybių įstatymą, paslaugų teikėjai (-os) visiems klientams (-ėms) turi sudaryti vienodas paslaugų gavimo ir apmokėjimo sąlygas, nepriklausomai nuo jų tautybės, pilietybės ar kilmės, taip pat kalbos, lyties, amžiaus, socialinės padėties ir kitų asmens tapatybės požymių.
„Atsisakymas suteikti paslaugą, šiuo atveju nuomoti būstą, vien minėtais pagrindais gali būti laikomas diskriminacija. Taip pat svarbu priminti, kad diskriminacija nėra laikomi tam tikri teisės aktais nustatyti apribojimai ar privilegijos, kai juos pateisina teisėtas tikslas, o šio tikslo siekiama tinkamomis ir būtinomis priemonėmis. Tokia priemone, pavyzdžiui, gali būti laikomas žmonių saugumas, kai prioritetas nuomotis būstą teikiamas vienai lyčiai, kadangi būste jau gyvena toks (-ia) lyties atstovas (-ė). Jei tokio pagrindimo nebūtų, pagrindas nustatyti diskriminaciją dėl lyties išties būtų“, – teigė M. Morkevičius.
(be temos)
(be temos)
(be temos)