Už gelbėjimą teks susimokėti

Vos spustelėjus šaltukui, ant plonyčo ledo sutūpę žvejai bus priversti geriau pagalvoti, ar šis malonumas vertas rizikos ir šimtus atsieiti galinčių baudų.

Už neatsakingą rizikavimą savo ir kitų gyvybėmis poledinės žūklės mėgėjams gresia penkis kartus didesnės baudos nei iki šiol.

Įsipareigojo gelbėti nemokamai

Vidaus reikalų ministerija parengė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisas, kurias Seimas svarstys šį ketvirtadienį. Šiomis pataisomis ketinama sugriežtinti atsakomybę už neatsargų elgesį ant ledo. Už taisyklių, numatančių žmonių gyvybės apsaugą vandens telkiniuose, jų saugų elgesį vandenyje ir ant ledo, pažeidimus siūloma taikyti administracinę atsakomybę skiriant įspėjimą arba baudą nuo 50 iki 500 litų.

Prieš dešimtmetį Lietuva pasirašė tarptautinę konvenciją, kuri numato nemokamą pagalbos suteikimą patekusiems į nelaimę. Tačiau jau dešimtmetį diskutuojama, ką daryti su tais, kurie piktybiškai nepaiso įspėjimų. Vien poledinės žūklės mėgėjai valstybės biudžetui atsieina dešimtis tūkstančių litų.

Gelbėjimui – tūkstančiai

"Esame suskaičiavę, kad vieno ekipažo išvykimas į gelbėjimo darbus kainuoja 500 litų. Tačiau tai tik preliminari suma, jei gelbėjimo darbuose dalyvauja pasieniečių laivas, karių sraigtasparnis, ši suma gali keliolika kartų išaugti", – tikino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko pavaduotojas Algimantas Kloviškis.

Pernai vien Klaipėdos priešgaisrinės tarnybos gelbėtojai nuo ledo nukėlė 14 žūklės aistruolių.

Pakrančių apsaugos rinktinės duomenimis, pernai Kuršių mariose pasieniečiams teko dalyvauti 17 gelbėjimo operacijų. Jų metu išgelbėti 45 žmonės.

"Laivas ant oro pagalvės "Christina" per vieną valandą sunaudoja 50 litrų degalų. Preliminariai tai kainuoja 160 litų. Kelios valandos paieškos arba gelbėjimo darbų sudaro nemažas išlaidas. Reikia pastebėti, kad nelaimės nutinka prastomis oro sąlygomis, kai ledas aižėja, tuomet neretai apgadinamas vadinamasis laivo pagalvės sijonas. Vienas jo segmentas kainuoja nuo 400 iki 600 litų. Todėl kiekviena operacija – labai brangus "malonumas", – pastebėjo Pakrančių apsaugos rinktinės atstovė spaudai Vesta Flick.

Kils teismų banga

Uosto kapitonas Arvydas Norkus tikino, kad uosto tarnybos ne vienus metus kovoja su laivybos kanale žūklaujančiais miestiečiais.

"Vienas mūsų tarnybos išvykimas į gelbėjimo darbus kainuoja apie 300 litų. Malkų įlankoje, šalia laivybos kanalo žvejai mėgėjai net vaikomi nelabai nori pasitraukti. Juk praplaukia laivai, o ir vilkikai ledą laužo, tačiau žmonės rizikuoja. Tačiau kažin ar esame baudę didžiausia numatyta bausme – 500 litų už šių draudimų nepaisymą. Apsiribojame griežtais įspėjimais. Aš skeptiškai žiūriu į šiuos baudimus, nes iš esmės čia renkasi žemiausio socialinio sluoksnio gyventojai. Jie žvejoja pavalgymui arba, kad galėtų žuvis parduoti už kelis litus. Jie pinigėlių neturi", – pastebėjo uosto kapitonas A.Narmonatas.

A.Narmonto manymu, vienintelė išeitis sprendžiant šią problemą – ugdyti sąmoningumą.

"Kai žmogus užlipa ant devynių aukštų namo ir nušoka, kas turėtų apsaugoti? Vaistų nuo pamišimo nelabai žinau, o kiekvienas žvejys yra savotiškai pamišęs. Ar su tokiu pakariausi?" – kalbėjo A.Narmontas.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas taip pat abejojo, ar sugriežtinta atsakomybė išspręs dešimtmetį egzistuojančią problemą.

"Šias baudas turės skirti policijos pareigūnas. Tačiau gali kilti nepasitenkinimo banga ir skirtos baudos greičiausiai bus ginčijamos teismuose. Juk kaip įrodysi, kad nusižengta tyčia? Kaip teisiškai bus išspręsta, kada ledo storis traktuojamas kaip saugus, o kada – ne, aš nežinau. Kita vertus, įvedus baudas, žmonės pradės vengti kviestis pagalbą. O tai gali atsigręžti dar didesnėmis problemomis", – pastebėjo A.Kloviškis.