Uostuose – ir optimizmas, ir nusivylimai

Rytinės Baltijos šalių uostuose 2015 metai prasidėjo lydimi didelių krovos kritimų arba kilimų, kaip Klaipėdoje. Kaimynai jau imasi skubių priemonių, kaip švelninti ryškiai pakitusias krovos netektis.

Taline – ryškus kritimas

2015 metų sausio veiklos rezultatus pirmasis paskelbė Talino uostas. Palyginti su 2014-ųjų metų sausiu, krova sumažėjo 19 proc. – iki 2,24 mln. tonų. Labiausiai smogė net 43,8 proc. sumenkusi naftos produktų krova. Nieko nuostabaus, kad bendras uosto kritimas toks didelis, nes naftos produktai jame sudaro apie 70 proc. – 1,57 mln. tonų. Talino uostas ypač stipriai priklausomas nuo Rusijos ekonomikos.

Nepalankus ir konteinerių krovos rezultatas. Jei pernai Talino uostas vidutiniškai per mėnesį krovė 21 691 TEU konteinerių, tai šiemet sausį – 17 221 TEU.
Tik jūrų keltais gabenamų krovinių ir keleivių Talino uoste nemažėjo.

Naftos ir anglių badas

Sumažėjęs Rusijos tranzitas stipriai smogė ir Latvijos uostams. Paveikė ir Rusijos pradėtos taikyti krovinių perorientavimo į savus uostus priemonės.

Jau praėjusiais metais Rusijos krovos sumažėjimą ypač stipriai pajuto Ventspilio uostas. Jis neteko žymios dalies Rusijos akmens anglies krovinių. Šiemet Rusija iš Ventspilio uosto stengsis iškrapštyti ir naftos produktus.

Anglių neteks ir Rygos uostas. Jos sudaro apie trečdalį šio uosto krovos. Rusija jau paskelbė, kad šiemet jos anglių eksportas sumažėjo beveik 4 proc. – iki 11,8 mln. tonų. Nors bendra Rusijos anglių gavyba išaugo 1 proc. – iki 31 mln. tonų.

Tranzito poveikis Latvijai

Latvijoje jau vertinamas scenarijus, kas įvyktų, jei jos uostai visiškai netektų Rusijos krovinių tranzito. Paskaičiuota, kad maždaug 1,7 proc. sumažėtų Latvijos vidaus produktas, 2,4 proc. – mokesčių surinkimas, 1,1 proc. – užimtumas.

Latvijai tai būtų išties skaudus smūgis. Procesas jau prasidėjo. Kaip Lietuvoje, taip ir Latvijoje, pirmieji pablogėjusių ryšių su Rusija padarinius pajuto vežėjai. Nors jų Rusijos pasienyje niekas taip nekrato, kaip lietuvių, bet krovinių vežimai automobilių transportu iš Latvijos į Rusiją smarkiai sumenko.

Vasario pradžioje Latvijos Vyriausybėje net buvo surengtas specialus posėdis, kuriame svarstyta, kaip padėti uostų verslui, kai mažėja tranzitas. Pateikti siūlymai supaprastinti muitinės ir mokesčių sistemas.  

Koreguos rinkliavas

Mažiau nuo Rusijos tranzito priklausantis Klaipėdos uostas nepajuto tokio poveikio, kaip kaimyniniai uostai. Uosto direkcija šiems metams planavo ne prastesnę krovą nei pernai.

Metų pradžia – puiki Klaipėdos uostui. Sausį krauta 3 mln. tonų krovinių arba 15,5 proc. daugiau nei pernai. Beveik 60 proc. didesnė naftos produktų krova, 40 proc. – trąšų, 14 proc. – grūdų, 3 proc. – konteinerių.

Mažėjo tik jūrų keltais gabenamų krovinių – 7,6 proc. Ir tai yra tiesioginis nutrūkusių ryšių su Rusija rodiklis. Uoste ryškiai – net 82 proc. – sumažėjo rūdų.

Vilčių teikia ir tai, kad Lietuva ieško naujų rinkų, stengiasi Rusijoje nebeperkamus maisto produktus „permesti“ į Azijos šalių, tokių, kaip Omanas, rinkas. Tai reiškia, kad produkcija bet kuriuo atveju būtų eksportuojama per Klaipėdos uostą. Panašiai kaip grūdai, kurių eksportas iš Lietuvos smarkiai padidėjo.

Lietuvoje kol kas nesiimama kokių nors priemonių uosto veiklos procedūroms gerinti. Šiuo metu Uosto direkcijoje tik svarstoma nauja jūrų keltų rinkliavų sistema. Ja labiau siekiama skatinti jūrų keltų laivybą į Klaipėdos uostą.

Pastačius Klaipėdos centrinį keleivių ir krovinių terminalą, būtina pritraukti į Klaipėdą naujas keltų linijas, o ne dalintis jas tarp dviejų terminalų.