Prieš kelis dešimtmečius garsėjusi išskirtinio grožio elitinėmis prostitutėmis, dabar Klaipėda kratosi pigių sekso vergių įvaizdžio. Sovietmečiu "šešioliktąja divizija" vadintų gražuolių gyvenimas buvo apipintas paslaptimis ir gandais.

Miestui mokėjo mokesčius

Kaip ir bet kuris kitas pasaulio uostas Klaipėda nuo senų laikų turėjo viešnamių.

Prieš šimtmetį miesto vaistininko Johano Zembrickio parašytoje knygoje "Klaipėdos karališkojo Prūsijos jūrų ir prekybos miesto istorija" minima, kad XIX a. Vitės rajone, Žiemos uoste, buvo nemažai užeigų, kur moterys seksualines paslaugas teikė legaliai.

Miesto praeities žinovas Kęstutis Demereckas pasakojo žinių apie viešnamius Klaipėdoje aptikęs ir kituose šaltiniuose.

"J.Zembrickio istorijoje minimi labai konkretūs skaičiai. Vienu metu Klaipėdoje legaliai dirbo ir miestui mokesčius mokėjo bene 130 tokių moterų. Neįteisinusios savo veiklos buvo persekiojamos. Nepamenu, kad būčiau skaitęs apie prostitučių platinamas ligas ar vagystes", – teigė K.Demereckas.

Darbavosi ir mokytojos

Sovietiniais metais, nors ir buvo viešai deklaruojama, jog tarybinei visuomenei nebūdingos tokios buržuazinio pasaulio atgyvenos, kaip prostitucija, Klaipėda neprarado uostui būdingo atributo – perkamų merginų armijos.

Tik užsienio šalių jūreivius aptarnaudavusios merginos nežinia kada ir kieno buvo pavadintos 16-osios divizijos vardu. Tai buvo analogija su Antrojo pasaulinio karo daliniu, vadintu 16-ąja lietuviškąja divizija, kuris kariavo Sovietų pusėje prieš vokiečius ir buvo suformuotas iš Lietuvos vyrų.

"Kad ir kaip vertintume tų merginų moralę, "16-osios divizijos" merginas būtų sunku palyginti su dabartinėmis miesto prostitutėmis, – teigė sovietiniais metais milicijoje dirbęs ir su prostitucija kovojęs, o dabar taksistu dirbantis klaipėdietis. – "Divizijos" merginos visos iki vienos buvo labai gražios. Jos mokėjo gražiai atrodyti, buvo protingos, kalbėjo užsienio kalbomis. Kiek pamenu, bene pora jų buvo mokytojos, tik apie tai, ką jos dirbo po pamokų, mokinių tėvai, aišku, nežinojo."

Laivus stebėdavo nuo stogo

Aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje milicininku dirbęs vyras pasakojo, kad merginos turėjo savo sistemą sužinoti, kada ir koks užsienio laivas atplauks į uostą.

Jos lipdavo ant daugiaaukščio namo Smilties Pylimo gatvėje stogo ir pro žiūronus stebėdavo artėjančius laivus.

Buvęs milicininkas pasakojo, kad šios merginos turėjo savo garbės kodeksą: iš klientų nevagiliaudavo, buvo labai dosnios restoranų, parduotuvių darbuotojams, stengėsi palaikyti gerus santykius su milicininkais, o svetimų merginų į savo būrį neįsileisdavo.

Jei kuri nors klaipėdietė anuomet įžūliai bandydavo vilioti divizijos merginų klientus, šios galėjo tokią ir sumušti.

Vijosi sprukusius japonus

Kitas tarybiniais metais tardytoju dirbęs vyras tikino, kad "divizijos" merginos laisvai vertėsi perkama meile todėl, kad visos buvo susijusios arba su KGB – valstybės saugumo komitetu, arba su milicija.

Tardytojo tvirtinimu, tai buvo nelegaliai įteisinta struktūra, iš kurios naudos turėjo ne tik merginos, bet ir valstybė.

"Pamenu, kartą su vienu kolega vakarojome "divizijos" merginų nuomojamame bute. Tuo metu dvi kitos merginos parsivedė japonus. Kai pamatė mus, vyrus, siauraakiai užsieniečiai pabėgo. Virtuvėje ant stalo liko vieno jų fotoaparatas. Viena merginų jį čiupo ir nusivijo sprunkančius klientus. Pasivijo ir įbruko jiems paliktą daiktą. Per mano darbo metus neteko girdėti, kad kuri būtų klientą apšvarinusi", – dalijosi prisiminimais klaipėdietis.

Elitinės prostitutės tarybiniais metais dažniausiai lankydavosi tik miesto centre esančiuose restoranuose "Žuvėdra", "Meridianas" ir "Viktorija".

Savaitgaliais jos mėgdavo pasilinksminti ir "Regatoje" – prie Pilies tilto Danėje plūduriavusiame legendiniame restorane.

Atskirti jas buvo galima iš to, kad rūkydavo tik užsienietiškas, mentolu iš tolo dvelkiančias cigaretes.

Apstatė stalą buteliais

Buvusio milicininko teigimu, "divizijos" mergina per metus uždirbdavo tiek, kad galėjo nusipirkti porą lengvųjų mašinų.

Bet pinigai merginų kišenėse gulėdavo neilgai, nes jos dosniai mokėdavo restoranų administratoriams ir kitiems, kurie joms buvo naudingi.

"Kai tik pradėjau dirbti, bylas man perdavęs kolega atsivertė vienos merginos dosje ir nudžiugo. Buvo gautas raštas, kad ją reikėjo jėga pristatyti į Venerinių ligų dispanserį gydyti nuo gonorėjos. Būtent tą dieną jai sukako 20 metų. Užgriuvome pas ją ir radome besiruošiančią "Žuvėdroje" su užsienio laivo ekipažu švęsti gimtadienį. Mergina maldavo negadinti jai šventės. Lyg juokais kolega jai iškėlė sąlygą – apstatys du rašomuosius stalus šampano buteliais, galės atšvęsti. Ir ką jūs galvojate? Tais laikais, kai šampanas buvo deficitas, ji kaipmat viską įvykdė, – elitinių prostitučių dosnumą prisiminė vyras.

Perspėjo S.Donskovas

Daugelis vyresnio amžiaus klaipėdiečių tikina, kad "16-osios divizijos" merginos iš pilkos tarybinės minios išsiskirdavo ne tik nepriekaištingomis figūromis, ilgomis kojomis, bet brangesniais, dažniausiai už vadinamuosius bonus užsieniečiams skirtoje parduotuvėje įsigytais drabužiais.

"Kartą, dar būdamas jaunas, restorane pradėjau merginti labai dailią panelę. Išsivedžiau šokti, suokiu jai komplimentus į ausį, bet jaučiu, kad kažkas ne taip, kažkokia ji nesava. Netrukus Simonas Donskovas, mano jaunų dienų bičiulis, dainavęs tame restorane, pašnibždėjo, kad nepuoselėčiau vilčių – ne mano nosiai. Užsieniečių jūreivių ta mergina čia tykojo", – prisiminė dabar teisėju dirbantis buvęs tardytojas.

"Divizijos" merginos labiausiai mėgo kapitalistinių šalių jūreivius, o filipiniečių paprastai buvo daugiausia.

Pagrindinis prostitučių tikslas buvo ištekėti už užsieniečio.

Jų švelnumą patyrę galėjo pasigirti tik "valiutčikais" vadinti vietos vyrai, mat merginoms jie iškeisdavo iš jūreivių gautus užsienietiškus pinigus į rublius.

"Jos buvo draugiškos ir paprastos, – teigė buvęs milicininkas. – Bet tikrai negaliu pasakyti, kad mokėjo kažkokių intymių gudrybių."

Grožis netruko sunykti

Perkratydamas atmintyje prieš kelis dešimtmečius pažinotas Klaipėdos elitines prostitutes, taksistas prisiminė, kad viena ištekėjo už graiko, kita – už vokiečio, dar kita pagimdė vaiką.

Klaipėdoje iš jam žinomų likusi bene tik viena spalvingos biografijos moteris. Dabar ji turi sugyventinį ir nė iš tolo nebeprimena gražuolės.

Bene ryškiausiai klaipėdiečių atmintyje išliko Žana Papugaičiku pravardžiuota moteris.

Dėl įspūdingos suveltų plaukų šukuosenos taip pavadinta buvusi gražuolė mirė apsupta būrio šunų, o pinigų paskutiniaisiais gyvenimo metais prasimanydavo parduodama girtuokliams naminę degtinę.

"Jos daug gerdavo, kartais kelias dienas iš eilės. Todėl greitai "susidėvėdavo", grožis netrukdavo išblėsti. Mano darbo laiku mieste gyveno apie dešimt tokių elitinių merginų, – prisiminė taksistas. – Kitos buvo kur kas žemesnės kategorijos, ne tokios gražios ir dažniausiai aptarnaudavo tarybinius jūreivius. Žemiausio lygio panos lįsdavo pro uosto tvorą, kabarodavosi į laivus ir atsiduodavo už menką sumą."

"16-osios divizijos" saulė nusileido su Tarybų Sąjungos žlugimu.

Policija neteko pinigų, kuriais galėjo už informaciją atsilyginti prostitutėms, o pakėlę galvas banditai perėmė prostitucijos verslą.

Viliodavo trumpais sijonais

Klaipėda iš kitų uostamiesčių išsiskiria tuo, kad neturi gatvių, kuriose stoviniuoja prostitutės.

Ilgą laiką, kol merginos dirbo su suteneriais, centrinėje miesto dalyje galima buvo matyti išvaizdžias merginas trumpais sijonėliais valandų valandas sėdinėjančias kavinėse prie vitrininių langų.

Atokiame kavinės kampe įsikurdavo ir jas stebėdavo kuris nors sąvadautojas.

Jau beveik penkerius metus dauguma Klaipėdos prostitučių dirba savarankiškai.

Tiesa, kiekviena jų turi bent po vieną draugą, kurį gali iškilus grėsmei išsikviesti telefonu.

"Mieste vienu metu veikia nuo pusšimčio iki šimto seksualines paslaugas teikiančių merginų ir keli vyrai. Iš viso šito būrio tik kelios galėtų būti pavadintos gražiomis. Dauguma jų – atvykėlės iš aplinkinių rajonų arba sutrikusio intelekto žmonių globos namuose augusios klaipėdietės", – pasakojo dabar prostitucijos temą kuruojantis uostamiesčio policijos pareigūnas.

Pigiau – tik Afrikoje

Miesto taksistai tikina, kad jau pusmetį vyrai jų neklausia, kur rasti merginų. Tą patį pastebi ir policininkai.

Krizė ištiko ir seksualinių paslaugų sferą. Prostitučių yra kur kas daugiau, nei norinčiųjų pasinaudoti jų paslaugomis.

Tik iš Rusijos, Baltarusijos ar Kazachstano darbo reikalais atvykę vyrai pasidomi mūsų merginų kainomis.

Ne vienas jų yra mestelėję, neva Afrikoje sekso paslaugų galima gauti kur kas pigiau.

Automobilių stovėjimo aikštelėse neretai net nepilnametės taksistams siūlo atlikti minetą už dešimt ar net penkis litus.

Apie elitines, labai gražias ir iki tūkstančio litų už paslaugą imančias merginas, dirbančias vienoje senamiesčio pasilinksminimo įstaigoje, žino tik išskirtinė klaipėdiečių grupelė.