Uostamiestis reguliuos užsieniečių srautus: patvirtino socialinės integracijos kvotas

Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė pabrėžė, kad kalbama ne apie karo pabėgėlius iš Ukrainos (jiems parama teikiama pagal kitą programą), bet apie kitus užsieniečius, kurie mėgina įsitvirtinti Lietuvoje ir sutiko dalyvauti socialinės integracijos programoje.

Jie atvyko iš Afganistano, Baltarusijos, Eritrėjos, Rusijos, Tadžikistano, Turkijos, Šri Lankos, Irano, Egipto, Etiopijos.

Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją Klaipėdoje įgyvendina nevyriausybinės organizacijos (dažniausiai – Raudonasis Kryžius), o nuo pernai – ir biudžetinė įstaiga Socialinės paramos centras.

Šis centras vėl planuoja dalyvauti viešojo pirkimo konkurse dėl paslaugų teikimo, vykdant prieglobstį gavusių užsieniečių socialinę integraciją Klaipėdoje.

Ši įstaiga jau turi 11 metų darbo patirtį su prieglobstį gavusiais užsieniečiais, kurie atvyksta iš Pabėgėlių priėmimo centro.

Kol užsienietis bando įsitvirtinti, finansinė valstybės pagalba jam teikiama pusę metų, o jei atsisako dirbti, jam yra nutraukiamas ir finansinis rėmimas.

Iki šių metų pradžios tokiai integracijai buvo patvirtinta 20 kvotų, pastarajame miesto tarybos posėdyje Klaipėdos politikai tas kvotas 2022–2024 m. padidino iki 50.

Kvotų limitas nustatytas tam, kad jos nebūtų viršytos ir būtų sudaryta galimybė Klaipėdoje reguliuoti minėtų asmenų integraciją, kuri yra finansuojama valstybės lėšomis.

Pernai integracijos paslaugos mieste suteiktos vienam asmeniui, kuris atvyko iš Rusijos.

Klaipėdoje iš viso yra 17 tokių asmenų, Vilniuje – 405, Kaune – 67.

Migrantai dažniausiai renkasi didesnius miestus, nes juose realesnė perspektyva rasti darbą.

"Socialinė integracija tai ir yra, kad atvykėlis turi nuomotis būstą, turi ieškotis darbo, nes Pabėgėlių centre yra pareiškęs, kad nori tapti Lietuvoje gyvenančiu asmeniu. Jį kuruoja nevyriausybinės organizacijos arba šiuo atveju – Socialinės paramos centras. Kol užsienietis bando įsitvirtinti, finansinė valstybės pagalba jam teikiama pusę metų, o jei atsisako dirbti, jam yra nutraukiamas ir finansinis rėmimas", – paaiškino A.Liesytė.