Nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalios Tarptautinė jūrų organizacijos konvencijos dėl taršos iš laivų mažinimo Sieros direktyva. Jos su nerimu laukia Klaipėdos uosto krovos kompanijos, – direktyva smogs visiems Baltijos jūros uostams.

Gali perskirstyti krovinius

Lietuva taršos iš laivų mažinimo Sieros direktyvą ratifikavo 2008 metais. Valdžia tai padarė nepasitarusi su jūrų verslo atstovais ir nepateikusi jokių pastabų. Prieš šią direktyvą Baltijos jūros regione protestavo vienintelė Suomija, prieš porą metų vėlgi nesėkmingai tai bandė daryti ir Švedija.

Kuo Sieros direktyva bloga Baltijos jūros šalims? Ji nuo 2015 metų tik Baltijos ir Šiaurės jūrose sukuria išskirtines taršą iš laivų mažinančias, bet tuo pat metu ir verslą bloginančias sąlygas.

Tokių sąlygų iki 2018 metų nebus Viduržemio jūros regione, todėl didžiulė tikimybė, kad dalis krovinių srauto, kuris driekėsi per Baltijos šalis, pasuks į Juodosios jūros uostus.

Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) vadovas Audrius Pauža prognozavo, kad dėl nevienodų konkurencinių sąlygų gali įvykti krovinių srautų persiskirstymas, o susigrąžinti tuos krovinius nebus paprasta.

Kodėl toje pačioje Europos Sąjungoje skirtinguose regionuose sukurtos iš esmės besiskiriančios verslo sąlygos?

Susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktoriaus pavaduotoja Eglė Vyšniauskaitė aiškino, kad "Europos Sąjungos pozicija buvusi tokia, jog tam tikro regiono paskelbimas, kad jis eksperimento tvarka vykdo Sieros direktyvą, yra to regiono valstybių reikalas".

Baltijos ir Šiaurės jūros regionai naujai tvarkai pritarė, Viduržemio jūros šalys priešinosi, todėl ir sukurtos skirtingos verslo sąlygos tos pačios ES ribose.
Pasaulyje nuostata, kad sieros teršalų išmetimas iš laivų mažinamas, įsigalios nuo 2020 metų.

Baltijoje sankaupos – nedidelės

Galimos Sieros direktyvos pasekmės Klaipėdos uostui buvo aptartos Uosto tarybos posėdyje. Konstatuota, kad nieko pakeisti nebeįmanoma. Tačiau pasakyti savo poziciją šiuo klausimu galima.

Uosto krovos kompanijos nepritaria Sieros direktyvos nuostatoms.
Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaikus teigė negalįs suprasti, kam kilo mintis, kad jūrą labiausiai teršia laivai. Jo nuomone, taršiausias transportas yra automobiliai.

„Kas įvyks, kai degalai pabrangins transportavimą, ir krovinių savininkai turės rinktis: sausuma ar jūrų kelias? Visose Briuselio knygose, „žaliose“, „baltose“ ar „mėlynose“ sakoma, kad laivų transportas – labiausiai ekologiškas, nes vienu kartu gabena daug krovinių. Jeigu tas kiekis būtų permestas į kelius, ekologines pasekmes iškart pajustume“, – tikino A.Vaikus.

Jo manymu, kai buvo svarstoma Sieros direktyva, reikėjo iš esmės prieštarauti. Kai Baltijos jūros valstybės tylėjo tarsi ausis suglaudusios, Viduržemio jūros šalys pasisakė prieš ir laimėjo.

Su Viduržemio jūros regionu konkuruojama labai rimtai ir to nematyti negalima.

"Marine traffic" internetinėje sistemoje įvertinau, kad Baltijos jūroje nėra tokios didelės laivų sankaupos, išskyrus Suomių įlanką, kaip Viduržemio jūroje. Ten Gibraltaro sąsiauryje susidaro laivų eilės. Panašiai yra ir Bosforo prieigose", – dėstė A.Vaitkus.

Laivybos sąnaudos didės

Sieros direktyvą ypač neigiamai vertina laivų savininkai – jiems teks ploninti pinigines. Perėjus nuo jūrinio mazuto prie dyzelino pabrangimas bus apie 30–40 proc.

„Pagal Roterdamo biržos kainas dyzelino tona yra 280 JAV dolerių brangesnė nei jūrinis mazutas. Laivui iš Atlanto regiono plaukiant į Klaipėdą, kelionė pabrangs apie 18 tūkst. JAV dolerių. Dar blogesnės pasekmės bus ro-ro ir konteinerių laivybai. Jiems teks instaliuoti katalizatorius arba rinktis alternatyvius degalus – dyzeliną, metanolį ar dujas", – aiškino Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka.

Jo teigimu, laivų savininkai dažniausiai renkasi katalizatorius. Iš Klaipėdos laivybos linijas turinti „DFDS Seaways“ yra paskelbusi, kad į du keltus, kurie plaukioja Klaipėdos linijose, montuos katalizatorius. Vieno katalizatoriaus montavimas kainuoja nuo 5 iki 7 mln. eurų.

Kai kurios Europos Sąjungos šalys savo laivybos kompanijoms teikia leidžiamą iki 7,5 mln. eurų paramą prisitaikyti prie naujų Sieros direktyvų reikalavimų. Lietuva tarp tų valstybių, kurioms leista skirti paramą, nepateko.

G.Kutkos nuomone, reikėtų nuosekliai išanalizuoti, kaip Klaipėdos uoste mažinti naujų reikalavimų pasekmes. Viena alternatyvų – "Klaipėdos naftos" planuojamas įdiegti laivų „bunkeravimas“ dujomis. Tai dar aktualiau bus po 2018 metų, kai sieros reikalavimai dar labiau sugriežtės.

Dalis verslininkų Sieros direktyvą sutinka palankiai. "Vakarų laivų gamyklos" generalinis direktorius Arnoldas Šileika mano, kad remdamos ekologines iniciatyvas Vakarų Europos šalys gali ištraukti laivų statybos ir remonto šaką iš krizės – ši pramonė įgis kitą pagreitį. Vakarų Europos šalys skatina laivybos kompanijas keisti senus laivų variklius į naujus, galinčius naudoti dyzelinius degalus ir dujas.

A.Šileikos nuomone, ką nors atšaukti jau būtų neįmanoma, nes nemažai kompanijų į laivus jau investavo pinigus, užsakė ekologiškesnius laivus ir jos nukentėtų.

Iniciatyvos – iš Danijos

Dabar Europos Sąjungos institucijose „stumiama“ nauja Tarptautinė jūrų organizacijos konvencija dėl azoto oksido reikalavimų.

E.Vyšniauskaitės nuomone, labai svarbu, kad būtų pateikta atskirų uosto veiklos atstovų nuomonės dėl jo. Azoto kontrolės reikalavimus buvo planuojama diegti nuo 2016 metų, bet dabar jau svarstoma atidėti iki 2021 metų.

Europos Sąjungoje įkurtas laivybos forumas, kuriame vyksta diskusijos. Suburta iniciatyvinė laivybos darbo grupė, kurioje yra laivų savininkų atstovų iš Lietuvos. Svarstomos įvairiausios alternatyvių degalų naudojimo laivuose iniciatyvos.

Azoto reikalavimus ypač suinteresuota „stumti“ Danija, kuri būdama šalia vartų į Baltijos jūrą, planuoja įsirengti pakankamai daug „bunkeravimo“ dujomis vietų.

Klaipėdos uoste priimta nuostata ateityje svarstant naujas direktyvas ne tik pateikti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, bet ir reikalauti iš ministerijų, Lietuvos derybininkų, kad tos nuostatos būtų tinkamai ginamos.

"Uostininkų siūlymas labiau plėtoti ryšius su Europos Sąjungos institucijomis yra sveikintinas", – mano E.Vyšniauskaitė, kuri ES institucijose dažnai pristato Lietuvos pozicijas transporto srityje.