Turizmui Klaipėdoje – nauja strategija: tobulins Pajūrio kempingą

Kempinge yra 12 keturviečių namelių. Visi šiuo metu užimti. Be to, kempinge gali svečiuotis iki 25 vadinamųjų kemperių ir vienu metu gali būti iki šimto palapinių.

Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė tvirtino, kad čia svečių netrūksta tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio.

„Pirmą pusmetį lankėsi 60 proc. lietuvių, o 40 proc. yra užsieniečių iš Nyderlandų, Vokietijos. Taip pat šiemet atsirado daug suomių, danų, šveicarų“, – sakė R. Savickienė.

Čia apsistoję svečiai dieną leidžia įvairiai – supasi hamakuose, eina prie jūros, dviračiais važiuoja į Palangą, Neringą.

Užkalbinęs vokiečius turistus, kurie čia atvyksta jau trečią kartą, A. Vaitkus teigė, kad poilsiautojams būtent čia yra itin patogi infrastruktūra.

Turime daryti šį kraštą tokį, kad atvykęs žmogus ilgai jo neužmirštų ir norėtų grįžti.

„Aš tikrai esu daug keliaujantis vadinamuoju kemperiu, tuoj bus 20 metų, kaip ta priemone važiuoju, kasmet ne mažiau kartą. Kalbu apie užsienį, Lietuvoje, ko gero, keliaudavau ir daugiau. Mane tikrai labai maloniai nustebino. Visa infrastruktūra yra tinkamo pobūdžio, ypač mūsų kraštui. Pakalbėjau su atvykusiais iš Vokietijos „kemperistais“, jie labai džiaugėsi visuma. Pagyrė pajūrį, kad labai švarus krantas, geras priėjimas prie jo. Džiaugėsi, kad Klaipėdoje gali nusipirkti natūralių produktų, kas Vokietijoje jau darosi tam tikra problema, taip pat pasidžiaugė Jūros švente ir tuo, kad kaip šiandien atrodo Klaipėda, jau ne kiekvienas Vokietijos miestas taip atrodo“, – kalbėjo meras.

Susitikimo metu taip pat kalbėta, kad reikėtų daryti kuo daugiau reklamos įvairiuose lygiuose.

Tarp problemų, meras pažymėjo vieną – sutvarkyti kelmus, kadangi atvykusiesiems su mažais vaikais yra rizika susižeisti.

„Klaipėdos regiono taryboje agitavau mūsų regiono miesto merus, kad mes parengtume Klaipėdos krašto turizmo strategiją, o kempingai yra sudėtinė jos dalis“, – užsiminė A. Vaitkus.

Tad, jo teigimu, augti ir vystytis dar yra kur.

„Mums visada bus, kur augti, jeigu norime augti. Jeigu norime pasenti, tai jau kitas klausimas. Mums reikia augti, mes privalome keistis. Turime daryti šį kraštą tokį, kad atvykęs žmogus ilgai jo neužmirštų ir norėtų grįžti. Kaip tie vokiečiai, kuriuos pakalbinau“, – teigė A. Vaitkus.