Klaipėdiečiai įspėjami būti itin atsargūs ant ledo, nes jis, šylant orams, tirpsta. Pabrėžiama, kad prieš lipant ant užšalusių vandens telkinių reikėtų įsitikinti, ar tai saugu.

Pajūryje matuojamas tik Kuršių marių ledo storis. Tai daroma ties Nida ir Vente. Penktadienį šiose vietose ledo storis siekė 32 centimetrus.

„Ledo ant kiekvieno tvenkinio neišmatuosi, tai labai brangiai kainuotų“, – tvirtino Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas.

Pasak jo, žmogus, prieš lipdamas ant ledo, pats turi patikrinti, ar jis yra tvirtas. Žvejai paprastai tam turi grąžtą – pragręžia skylę lede ir išmatuoja storį.

„Žmonės dažniausiai naudojasi kita metodika. Mano, kad jei vienas praėjo, praeisiu ir aš – ir eina visa gauja. Taip elgtis yra pavojinga“, – įspėjo S.Kučinskas.

Jei eina vienas žmogus, tai saugu, kai ledo storis yra nuo 7 centimetrų. Jei grupė – nuo 10 centimetrų. Ledo spalva turi būti skaidri, mėlyna ar žalsva. S.Kučinskas pabrėžė, kad jokiu būdu ne balta ar gelsva.

Pasak vedėjo, niekada nereikia rizikuoti eiti per ledą vienam, nes įlūžus niekas negalės padėti.

„Labai svarbu žinoti vandens telkinį, ant kurio ledo lipama. Reikia žiūrėti, kur įteka srovės, nes ten ledas silpnesnis. Vienoje vietoje ledas gali būti storesnis, kitoje – plonesnis“, – komentavo vedėjas.

Svarbu turėti ir kelių metrų ilgio virvę. Jos prireiks gelbėjant įlūžusį žmogų. Jei gelbėtojas eis prie pat jo, gali įlūžti ir pats.

Pasak S.Kučinsko, Klaipėdoje yra kelios vietos, kur žmonės eina per užšalusią Danę, kad sutrumpintų kelią. Tokie drąsuoliai dažniausiai neturi nei virvės, nei priemonių ledo storiui patikrinti.

„Jie nieko neįvertina. Sutrumpina kelią labai nesaugiai. Taip žmonės rizikuoja savo gyvybėmis“, – pabrėžė vedėjas.

S.Kučinsko teigimu, esant saulėtiems orams, ledas plonėja ne tik iš apačios, bet ir iš viršaus. Nors ir spaudžia šaltukas, jis vis tiek tirpsta.