Bendrovei Šiaulių apygardos teismas skyrė subendrintą 2 mln. eurų baudą bei uždraudė ją pertvarkyti, kol bus įvykdyta ši bausmė.
G. Pangoniui skirta subendrinta 120 tūkst. eurų bauda, jam taip pat atimta teisė trejus metus dirbti vadovaujamą darbą.
Taip pat visiškai patenkintas Aplinkos apsaugos departamento (AAD) civilinis ieškinys – „Grigeo Klaipėda“ valstybei turės sumokėti 48,2 mln. eurų kompensaciją už valstybės vandenims, joje gyvenantiems vėžiagyviams ir moliuskams padarytą žalą.
Teismo sprendimas gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui, įmonė pranešė žadanti jį skųsti.
Skelbiant nuosprendį teismo posėdyje dalyvavo kai kuriuos buvusius įmonės vadovus ginantis advokatas Rolandas Tilindis, taip pat AAD advokatė, prokurorė Gina Skersinskytė.
BNS rašė, kad prokuratūra bendrovei prašė skirti 5 mln. eurų, G. Pangoniui – 200 tūkst. eurų baudas bei baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti įmonės reorganizavimą bei neleisti G. Pangoniui ketverius metus eiti vadovaujamų pareigų.
Pripažino veikus nusikalstamoje grupėje, išteisino dėl piktnaudžiavimo
Švelnesnės bausmės skirtos teismui kaltinamuosius išteisinus dėl piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi. Teisėjo Audriaus Sadausko vertinimu, „Grigeo Klaipėda“ ir kaltinamieji fiziniai asmenys neatitinka šio Baudžiamojo kodekso straipsnio kvalifikacijos.
„Nors aplinkos teršimas ir yra viešas interesas, tačiau negali kiekviena įmonė, kuri veiklą vykdo su TIPK taršos leidimu, būti subjektas pagal minėtą straipsnį, kadangi įmonė vykdo ūkinę veiklą, siekiančią pelno, jai nėra deleguotos viešojo administravimo funkcijos ir ji neteikia valstybės deleguotų paslaugų“, – aiškino teisėjas A. Sadauskas.
„Teismas mano, kad nėra minėtos nusikalstamos veikos požymių, todėl pagal minėtą straipsnį (dėl piktnaudžiavimo – BNS) kaltinamuosius išteisino“, – nurodė teisėjas.
Taip pat, teismo vertinimu, surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog visi kaltinamieji veikė organizuotoje nusikalstamoje grupėje.
„Kaltinamieji neatlikdami tų pareigų, pagal kurias jie buvo kaltinami, atlikinėjo savo nusikalstamus veiksmus, derino pozicijas, vyko susirašinėjimai elektroniniais laiškais, užfiksuoti pokalbiai“, – sakė A. Sadauskas.
Tai patvirtina, kad visi asmenų veiksmai buvo suderinti ir visi veikė kaip organizuotos grupės nariai, dėl ko buvo padaryta ir minėta didelė žala, taip pat ir neigiamas poveikis.
„Tai patvirtina, kad visi asmenų veiksmai buvo suderinti ir visi veikė kaip organizuotos grupės nariai, dėl ko buvo padaryta ir minėta didelė žala, taip pat ir neigiamas poveikis“, – nurodė teisėjas.
Kaltinamieji byloje taip pat nuteisti dėl nuolatinio aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo bei dokumentų klastojimo siekiant nuslėpti minėtus pažeidimus.
Skirtos du–tris kartus mažesnės baudos nei prašė prokuratūra
Buvusiai „Grigeo Klaipėdos“ ekologei Ritai Liakstutytei, kurią prokuratūra laiko svarbia neteisėtų nurodymų vykdytoja, ir buvusiam laikinajam įmonės vadovui Robertui Krutikovui – teismas skyrė po 50 tūkst. eurų, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui – 30 tūkst. eurų baudas.
Buvusiam bendrovės vadovui Tomui Eikinui bei buvusiam laikinajam vadovui ir finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui teismas skyrė po 25 tūkst. eurų baudas.
Nuteistiesiems paskirtos apie du–tris kartus mažesnės baudos negu siūlė valstybės kaltintojos. Kitiems bylos dalyviams taip pat skirtos lengvesnės piniginės sankcijos.
„Grigeo Klaipėdos“ gamybos direktorius Žygimantas Žilevičius nuteistas 25 tūkst. eurų, technologijų grupės vadovas Irmantas Zubrus – 20 tūkst. eurų, buvusi laborantė Rima Ivaškevičienė, vienintelė iš dalies pripažinusi kaltę, – 10 tūkst. eurų, valymo įrenginių operatoriai Arūnas Skierus ir Vasilijus Jefimovas – po 9 tūkst. eurų baudomis.
Tuo metu buvusiam ilgamečiam įmonės vadovui Arūnui Pasvenskui, buvusiam technikos direktoriui Aivarui Petrokui ir buvusiam technikos direktoriaus pavaduotojui Rimantui Jonui Bieliauskui dėl aplinkosaugos taisyklių pažeidimo ir dokumentų klastojimo teismas bylą nutraukė suėjus senačiai, o dėl piktnaudžiavimo juos išteisino.
Prokurorė: bendrovė turėjo pareigą atsiskaityti valstybei
Viena iš kaltinimą byloje palaikiusių prokurorių G. Skersinskytė teigė, kad bus svarstoma, ar skųsti kaltinamųjų išteisinimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba.
„Mes vis tik manome, kad jie dirbo su TIPK leidimu, tai yra turėjo pareigą atsiskaityti valstybei, kad jie neteršia. Kaip jau sakiau, susipažinsime su nuosprendžiu, jo motyvais, ir svarstysime, ar šioje vietoje reikėtų skųsti, ar ne“, – žurnalistams po nuosprendžio paskelbimo sakė prokurorė.
Ji sveikino sprendimą „Grigeo Klaipėdą“ ir jos darbuotojus pripažinti kaltais dėl aplinkos apsaugos taisyklių pažeidimo, dokumentų klastojimo veikiant organizuotoje grupėje.
„Detaliau dėl bausmių, dėl straipsnių, pagal kuriuos buvo išteisinti, mes apsispręsime tada, kada susipažinsime su nuosprendžio motyvais“, teigė G. Skersinskytė.
V. Mačiuko, R. Krutikovo ir T. Eikino advokatas R. Tilindis žurnalistams teigė, kad „kiekvienas kaltinamasis, taip pat jo gynėjas turi teisę teismo sprendimą skųsti“, tačiau jis nekomentavo, ar jo klientai šia teise pasinaudos.
„Aš negaliu nei kaip profesionalas, nei kaip etiškas advokatas išsakyti jokio vertinimo. Todėl, kad nuosprendis turi būti perskaitytas visas, turi būti aptartas su klientu ir tiktai žinant bendrą poziciją – gynėjo ir jo ginamojo – būtų galima ką nors pasakyti viešai“, – sakė R. Tilindis.
Šiaulių apygardos teismas nuosprendžio šioje byloje išėjo rašyti balandžio antroje pusėje. Toks terminas nustatytas siekiant objektyviai ir išsamiai įvertinti bylos duomenis, kadangi baudžiamoji byla labai sudėtinga, specifinė.
Kaltinimai byloje buvo pateikti „Grigeo Klaipėdai“ ir 14-ai fizinių asmenų, tarp jų – G. Pangoniui, esamiems ir buvusiems bendrovės vadovams, darbuotojams.
48 mln. eurų dydžio civilinį ieškinį Aplinkos apsaugos departamentas prašė tenkinti baudžiamojoje byloje, o ne atmesti ar nagrinėti atskirai, kaip siūlė „Grigeo Klaipėda“, nesutikusi su aplinkai padaryta didele žala.
Byloje nuo atsakomybės atleisti įmonės buvęs vadovas Vidas Beržonskis ir gamybos direktorius Jonas Garalis, kurie prisipažino darę nusikaltimus ir bendradarbiavo su teisėsauga, padėdami atskleisti kitų kaltinamųjų neteisėtas veikas.
Teismas patvirtino, kad „Grigeo Klaipėda“ taršias nuotekas į Kuršių marias slapta leido nuo 2012-ųjų iki 2020-ųjų sausio pirmos pusės ir per šį laiką neteisėtai išleido bent 5 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų gamybinių nuotekų.
Jose be kitų taršių medžiagų buvo TIPK leidime neįrašytų pavojingų medžiagų – gyvsidabrio, kadmio, nikelio, fluoranteno, naftaleno, sunkiųjų metalų, toksiškų sieros turinčių junginių.
Šios medžiagos ir jų junginiai paplito Kuršių marių, Klaipėdos sąsiaurio, Baltijos jūros vandenyse, kur gyvena retos ir saugomos augalų, gyvūnų ryšys, bei sukėlė masinį fitoplanktono dauginimąsi Kuršių mariose bei Baltijos jūroje.
Naujausi komentarai