Teisė į tylą

Dabar visiems bus lengviau. Skaitytojams nebereikės lakstyti po laikraščių redakcijas ir skųsti bukus ar abejingus biurokratus. Užteks parašyti valdžiai raštą, ir visa savivaldybė puls jį tirti.

O jeigu apie negerą valdžią parašys tik laikraštyje ar praneš per radiją, televiziją - niekam dėl to nebus nei šilta, nei šalta.

Ir žurnalistams bus mažiau darbo, nereikės lakstyti paskui kiekvienos senolės skundą. Vis tiek valdžia į straipsnį neprivalės reaguoti.

Net ir tada, kai ta pati senolė, negavusi atsakymo iš biurokratų pusę metų, ateis skųstis laikraščiui. Jai beliks tik rašyti dar vieną laišką valdžiai, po pusės metų - dar kitą, kol Dievas pakvies Anapilin.

Seimas atleido valstybės ir savivaldybių institucijas nuo pareigos reaguoti į žiniasklaidoje pateikiamus faktus apie šiose institucijose pažeidžiamas piliečių teises.

Nuo 2007-ųjų pradžios valdininkai tyrimus dėl abejotinų savo kolegų sprendimų galės pradėti tik sulaukę konkrečių asmenų skundų arba valstybės politikų, pareigūnų ar valstybės tarnautojų pranešimų.

Anksčiau pradėti tyrimą pakakdavo, jei apie kokias nors negeroves pranešdavo žiniasklaida.

Naujoji tvarka numatyta Seime vieningai priimtose Viešojo administravimo įstatymo pataisose, kurias pateikė Darbo partijos frakcijai priklausantis Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vadovas Valentinas Bukauskas.

Darbo partija, matyt, dėl žiniasklaidos kritikos prarado paskutinius pakantumo lašus, todėl atsisveikino su sveiku protu.

Prieš atostogas ir kitos parlamento frakcijos numojo ranka į viešojo intereso gynimą ir paskatino šalies biurokratus visai nebekreipti dėmesio į žmonių skundus.

Visuomenei atimta teisė gintis nuo valdžios įžūlumo, pasinaudojant viešumu. Norint išspręsti konfliktus su klerkais, liks tik užversti teismus ieškiniais.

Seimas išsigando žiniasklaidos, nes ja visuomenė pasitiki. Ir iki šiol žinojo, kad išjudinti beviltiškas problemas gali tik masinės informavimo priemonės.

Žiniasklaida padėjo įveikti ne vieno valdininko ir politiko aroganciją, atskleisti, kokie jie dedasi esą ir kokie yra iš tiesų.

„Klaipėdos“ dienraštis yra padėjęs daugybei žmonių įveikti valdžią ir apginti savo teises. Bet tuomet valdininkai buvo įpareigoti gerbti viešumą.

Seimas, gindamas savo apgailėtiną autoritetą, dar kartą apsijuokė. Žiniasklaida vis tiek neatsisakys ginti žmogaus teises. Tik dabar žurnalistams reikės ne tik parašyti straipsnį, parengti reportažą, bet ir išūžti valdžiai ausis pokalbiais, telefonų skambučiais, šūsnimis raštų, kad biurokratai pabustų ir vis dėlto tirtų atskleistus faktus.