Klaipėdiečiai yra vieni patikliausių gyventojų šalyje. Po vilniečių uostamiesčio gyventojai yra antroje vietoje pagal nukentėjusiųjų nuo telefoninių sukčių skaičių.

Grobis – net 45 tūkst. litų

Viso gyvenimo santaupų galima netekti per penkias minutes. Užtenka pasiduoti telefoninių sukčių žabangoms.

„Sukčiai ne tik pavagia visus pinigus, bet dar ir palieka žmogų su skolomis. Juk gavus elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus nusikaltėliui pakanka kelių minučių, kad nukentėjusiojo vardu būtų paimti greitieji kreditai“, – priminė „Swedbank“ elektroninių kanalų skyriaus vadovė Lina Žemaitytė.

Iš visų Baltijos šalių tik Lietuvoje telefoninių sukčių atakos įgavo milžinišką mastą. Latvijoje ir Estijoje tokių nusikaltimų nors ir pasitaiko, bet ne tiek daug.

„Vidutiniškai iš vieno nukentėjusiojo išviliojama nuo 2 iki 4 tūkst. litų. Nusikaltėlių aukomis dažniau tampa moterys, vyresnės nei 25 metai“, – aiškino L.Žemaitytė.

Didžiausias nusikaltėlių grobis šiais metais siekė net 45 tūkst. litų.

„Kaip jie veikia? Dažniausiai įkalinimo įstaigose bausmę atliekantys asmenys siekia psichologiškai paveikti žmogų. Jei sukčius prisistato esąs Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, policijos, prokuratūros ar Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas, jis aukai skambina naktį“, – tikino banko atstovė.

Jei siekiama emociškai paveikti žmogų ir nusikaltėlis mėgina aukai sukelti šoką, apie tai, kad kuris nors giminaitis neva pakliuvo į nelaimę, bus pranešama naktį.

„Prisistatoma realių pareigūnų vardais. Dažniausiai kuriama legenda, kad per kliento sąskaitą esą plaunami pinigai. Žmogui aiškinama, kad nusikaltime dalyvauja ir banko darbuotojai, todėl nevalia jiems prasitarti. Užuot paskambinęs į banką, žmogus slepia informaciją ir pats nukenčia“, – aiškino „Swedbank“ atstovė.

Atakuoja ir banko darbuotojus

Sukčiai atakuoja net ir pačius banko darbuotojus.

„Aš pati gavau elektroninį laišką, kuriame primenama, kad seniai nebuvau prisijungusi prie elektroninės bankininkystės, todėl manęs prašoma atnaujinti mano duomenis. Atsiradusiame interneto puslapyje, kuris labai panašus į tikrąjį banko puslapį, aš jau buvau bevedanti prisijungimo kodus, tačiau supratau, kad čia kažkas yra ne taip“, – aiškino L.Žemaitytė.

Moteris susivokė, kad bankas nežinojo jos asmeninio elektroninio pašto adreso.

„Nusikaltėliai naudoja vadinamąsias tranzitines sąskaitas. Todėl net ir tie, kurie už atlygį leidžia kitiems naudotis savo banko sąskaita, į kurią sukčiai perveda nukentėjusiųjų pinigus, taip pat gali nukentėti“, – aiškino banko atstovė.

Jei sąskaitas patiki tie, kurie gyvena iš pašalpų, pastarųjų jie gali netekti.

„Juk bet kokios įplaukos į sąskaitą gali būti užskaitytos kaip pajamos“, – teigė L.Žemaitytė.

Iš kalėjimo – moters balsas

Įvairių policijos tyrimų metu paaiškėjo, kad nusikaltėliai nedrįsta skambinti vyrams.

Dažniausiai aukų ieškoma telefono knygoje, internetu, socialiniuose tinklalapiuose.

Įkalinimo įstaigose esantys nusikaltėliai apgavystei dažniausiai pasitelkia ir kameros draugus. Ypač aukštai vertinami tie kaliniai, kurių balsas nėra mutavęs arba šiaip žmogus sugeba kalbėti moterišku balsu. Tokie kaliniai telefonu kalba kaip banko darbuotojos.

Per 9 šių metų mėnesius Klaipėdos apskrityje jau užfiksuoti 483 sukčiavimo atvejai, kai pernai per visus metus jų buvo 527.

Klaipėdos apskritis yra antroji Lietuvoje pagal vienam gyventojui tenkantį tokių nusikaltimų skaičių.

Tūkstančiui gyventojų tenka vienas toks nusikaltimas.

Dangstosi ir „Sodra“

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuro 1-ojo skyriaus vyriausioji tyrėja Kristina Antanavičienė tikino, kad jai teko tirti ne vieną tokią bylą.

„Pernai apskrityje buvo registruoti 168 telefoninių sukčių padaryti nusikaltimai, o šiemet – 115. Tokios sukčių atakos plinta kaip gripas“, – pastebėjo pareigūnė.

Policijos pareigūnai pastebi, kad vadinamoji „Alio, mama“ sukčiavimo kryptis jau mąžta.

„Dažnėja atvejų, kai sukčiai apsimeta įvairiais pareigūnais. Tačiau sukčiai ėmė ieškoti aukų tarp darbo ieškančių žmonių. Aferistai randa skelbimus ir neva siūlo darbą, o iš tiesų pasisavina jų pinigus iš sąskaitų“, – aiškino K.Antanavičienė.

Neseniai pradėti praktikuoti sukčių, kurie prisistato „Sodros“ darbuotojais, skambučiai.

Statistika byloja, jog iš visų Klaipėdos apskrityje įvykdytų telefoninių sukčiavimų 61 kartą buvo prisistatoma įvairių teisėsaugos pareigūnų vardais, 48 kartus sukčiai ieškojo lengvatikių bedarbių. 31 atveju nusikaltimai buvo padaryti kitais būdais.

„Dauguma žmonių sužino, kad buvo apgauti, tik tuomet, kai gauna laiškus iš kredito bendrovių“, – kalbėjo vyriausioji tyrėja.

Šūksniai „pagavus žąsį“

Pernai apskrityje telefoniniai sukčiai padarė žalos už 340 tūkst. litų, o kredito bendrovėms padaryta 110 tūkst. litų žala. Šiemet nusikaltėliai išviliojo 275 tūkst. litų, o kreditų bendrovės neteko 90 tūkst. litų.

Pareigūnus iki šiol stebina tai, kad šalies pataisos namuose nuteistieji gali naudotis interneto ryšiu bei turi teisę disponuoti savo elektronine banko sąskaita.

„Mus stebina ir tai, jog skelbiama, kad pataisos namuose yra įdiegta mobiliojo ryšio blokavimo sistema. Bet kodėl ji neįjungiama ar išjungiama, mums nėra aišku“, – stebėjosi K.Antanavičienė.

Pareigūnė perspėjo, jog žmogui yra nesunku identifikuoti, kad skambina telefoninis sukčius.

„Kai nuteistasis, jų žargonu tariant, „pagauna žąsį“, kameroje kyla triukšmas. Pokalbio metu tai girdisi. O ir pokalbio metu pasigirdusi frazė, kad skambintojo sąskaita yra tuščia, taip pat gali byloti, jog skambina tikrai ne teisėsaugos pareigūnas“, – aiškino vyriausioji tyrėja.