Su dūmais – pavojingi teršalai: klaipėdiečiai skundžiasi į namus besiveržiančia smarve

Negali vėdintis

Klaipėdietė Elena, gyvenanti Danės gatvės 39 name, pasakojo negalinti nakčiai palikti neuždaryto nė mažiausio orlaidės plyšelio, nes vakarais iš lauko į namus veržiasi siaubinga smarvė.

"Lyg kažkuo bjauriu kūrentų krosnį. Jeigu nespėjame sandariai uždaryti lango, tas tvaikas ima graužti gerklę. Tai tęsiasi ne vieną dieną. Manome, kad smarvė sklinda iš netoliese esančio namo kamino. Nebežinome, kam skųstis ir kaip išsireikalauti, kad pačiame miesto centre tokių dalykų nebūtų", – guodėsi moteris.

Ji pasakojo ne kartą bandžiusi skambinti į įvairias tarnybas, bet kol kas pagalbos nesulaukė.

Aplinkos apsaugos departamento atstovai patikino – jei kūrenama draudžiamomis medžiagomis, gresia bauda.

Kenkia ir pelenai

Aplinkos apsaugos departamento vadovė Olga Vėbrienė priminė, kad žiemą užterštumas ypač padidėja individualių namų rajonuose.

Taip yra todėl, kad kai kurie gyventojai patalpas šildo tam neskirtomis medžiagomis: pradedant plastiko pakuotėmis, senais baldais ir baigiant cheminėmis medžiagomis apdorotais mediniais pabėgiais. Taip elgdamiesi žmonės teršia ne tik orą, bet ir gruntinius vandenis.

"Nepamirškime – užterštas oras kenkia mūsų pačių ir artimiausių žmonių sveikatai, o aplinkiniai jaučia nemalonų kvapą, galintį sukelti ne tik kosulį, bet ilgainiui ir rimtesnių kvėpavimo takų ligų", – sakė O.Vėbrienė.

Šildyti namus kietuoju kuru nėra draudžiama.

Aplinkosaugininkai tikina – jokiu būdu negalima deginti pramoninių ir buitinių atliekų, tarkime, drabužių, avalynės, baldų, langų rėmų, plastikinių daiktų, atliekų, apdorotų lakais, klijais, dažais, impregnuojamosiomis medžiagomis, padangų likučių ir pan.

Aplinką gali teršti ir likę pelenai – jų nederėtų pilti prie namų, soduose ir daržuose, nes juose yra žmogui ir aplinkai kenksmingų junginių.

Vėliau šie junginiai įsiskverbia į dirvožemį, iš ten gali patekti į gruntinius vandenis.

Pasak aplinkosaugininkų, kai kurios komercine veikla užsiimančios įmonės, dažniausiai automobilių remonto dirbtuvės, degina panaudotą alyvą. Taip į orą patenka sunkiųjų metalų, kurių didelė koncentracija gali sukelti kvėpavimo ir odos ligų. Nusėdusios ant žemės sunkiųjų metalų dalelės užteršia dirvą, paskui – ir gruntinį vandenį.

Prašo parodyti atsargas

Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos viršininkė Ramunė Lukaševičienė teigė, kad, gavę pranešimų ar vykdydami aplinkos oro taršos prevencines akcijas, specialistai tikrina individualių namų valdose eksploatuojamus šildymo katilus.

Klaipėdoje pernai spalio–gruodžio mėnesiais gauta 12 pranešimų, o šiemet jau pranešta apie du nusižengimus.

"Šildyti namus kietuoju kuru nėra draudžiama, tik labai mažai tokių pranešimų pasitvirtina, nes paaiškėja, kad tamsesnės spalvos dūmai kyla krosnies užkūrimo metu, kai būna ypač didelė išmetamų teršalų koncentracija", – paaiškino R.Lukaševičienė.

Net ir atvykę į vietą pareigūnai ne visada gali patikrinti, kuo kūrenama, todėl prašoma parodyti naudojamo kuro atsargas, jo įsigijimo dokumentus, apžiūrima, ar šalia nėra draudžiamų deginti medžiagų (padengtos dažais ar laku medienos, buitinių atliekų, naudotos alyvos ar kitų).

Ragina netylėti

Gyventojų prašoma pranešti apie taršą deginant netinkamas tam medžiagas bendruoju pagalbos telefonu 112 arba Aplinkos apsaugos departamento pranešimų priėmimo tarnybos telefonu (8 5) 273 2995.

Už atliekų deginimą, kai teršiamas oras, asmenims taikoma bauda nuo 60 iki 300 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų.

Pakartotiniai nusižengimai asmenims užtraukia baudą nuo 270 iki 1 200 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 500 iki 3 tūkst. eurų.