Teatro scenoje atgijusi legendinė Mažylio ir Karlsono istorija skirta ne tik vaikams – suaugusiuosius ji ragina užvesti savo užgesusius motoriukus.

"Esu vyrukas pačiame gražume", – nutūpęs ant palangės, žado netekusiam septynmečiam berniukui prisistatė mažas, apkūnus vyrukas su nugaroje burzgiančiu propeleriu.

Kaip paaiškėjo vėliau, Karlsonas – toks jo vardas, ne tik nepasotinamas smaližius, puikus draugas, išdaigininkas, bet ir namų tvarkytojų- darkytojų tramdytojas. "Senoji rusų animacija..." – net ir skaitę legendinę Astridos Lindgren knygą "Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo", sentimentų filmukui neslepia žiūrovai.

"Karlsonas iš rusų animacijos man nelabai patinka. Jis banalus, skirtas tik patiems mažiausiems žiūrovams", – atkirto spektaklio "Karlsonas ir Mažylis" režisierius Arvydas Lebeliūnas. Kur kas daugiau sentimentų menininkas tikino jaučiantis 1968 m. Kauno valstybiniame dramos teatre režisieriaus Stasio Motiejūno statytam spektakliui, kuriame Karlsono vaidmenį atliko aktorius Leonardas Zelčius. Visgi patį A.Lebeliūną įkvėpė ne teatrinis variantas, o net kelis kartus skaityta vaikų literatūros klasikės knyga.

Mažylio ir Karlsono istorija – ne pirmas vaikiškas spektaklis, prie kurio teko dirbti režisieriui, tačiau pirmas, į kurį jis žiūrėjo kaip į ypatingai rimtą darbą. "Norėjosi sukurti istoriją, kuri sudomintų ne vieną, o visus šeimos narius. Pasakysiu netgi taip – tėvams privaloma ateiti į šį spektaklį", – pabrėžė režisierius.

Esą tai padės labiau suprasti mažuosius ir nenumoti ranka į jų fantazijas, kurios suaugusiesiems neretai atrodo nieko verti prasimanymai. "Spektaklis dviejų dalių. Jau po pirmosios dalies vaikščiodami koridoriumi galėsite pakalbėti su atžalomis ir labiau su jomis suartėti", – spektaklio nauda įsitikinęs režisierius.

Apie ką ši istorija? "Kažkam gali pasirodyti, kad ji apie putlutį vyruką, kuris yra didelis egoistas. Netiesa", – klaidingą nuomonę akimirksniu užprotestavo A.Lebeliūnas. Ši istorija – apie nediduko, tačiau dideles šunybes mėgstančio krėsti vyruko ir septynmečio berniuko draugystę. Apie vaiko pasaulyje vykstančius stebuklus, kuriuos suaugę žmonės neretai pamiršta. "Visi žmonės gimsta su motoriukais. Deja, suaugus, jie nustoja suktis. Jei nenustotume stebėtis ir atrasti – kiekviena diena būtų stebuklinga ir tai neleistų mums pasenti. Karlsonas būtent toks – vaikas suaugusio žmogaus kailyje", – suaugusiuosius atvykti į skraidymo pamoką kvietė režisierius.

Tiems, kurie nuspręs, kad "Karlsonas ir Mažylis" – vaikiškas spektaklis, o salėje tarp mažųjų žiūrovų jiems ne vieta, A.Lebeliūnas siūlo bent kartą per mėnesį tapti Karlsonu ir prisiminti jo lūpomis ištartas frazes: "Nieko tokio, gyvenime visaip atsitinka", "Ramybės, tiktai ramybės", "Man pavalgius – lieka stalas".

"Pabandykite. Tai padės išspręsti visas, atrodytų, neišsprendžiamas problemas. Nepamirškite to, kad Karlsonas – pats geriausias pasaulyje problemų sprendėjas", – šyptelėjo A.Lebeliūnas.