Ministerija siūlo gerokai – nuo 75 proc. iki 0,1 proc. – sumažinti 2026–2028 metų paskirstytinojo pelno dalį, skiriamą dividendams. Tai leistų projektui skirti papildomai 36 mln. eurų.
Tokį nutarimo projektą dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos mokamų dividendų įregistravo ministerija, jį vėliau svarstys Vyriausybė.
Šiuo metu uostas įpareigotas dividendams skirti 75-80 proc. paskirstytinojo pelno.
Dokumente pabrėžiama, kad uždirbtu pelnu iš dalies finansuojant uosto pietinės dalies plėtrą sumažėtų valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšų poreikis.
Be to, ministerija teigia, kad nesumažinus dividendų uosto įsiskolinimo rodikliai blogėtų, o galimybės pritraukti finansavimą būtų itin ribotos.
Kaip nurodoma nutarimo projekte, uosto pietinės dalies plėtrai iš viso prireiks apie 600 mln. eurų investicijų, iš jų 35,1 mln. eurų bus skirta iš Klaipėdos uosto nuosavų ir skolintų lėšų, 150 mln. eurų – iš papildomų uosto paskolų, 36 mln. eurų – iš pelno, 78,9 mln. eurų – iš valstybės biudžeto ir ES lėšų, o dar 300 mln. eurų ateitų iš privačių investuotojų.
Be to, dokumente rašoma, kad 30 metų pasiskolinus 150 mln. eurų uostas kasmet turėtų mokėti iki 11 mln. eurų: 5 mln. eurų paskolos ir 6 mln. eurų palūkanų.
„Bendras uosto direkcijos paskolų tvarkymas (įskaitant jau turimas paskolų sutartis) sudarytų iki 31,8 mln. eurų per metus (2031 metais). Esant tokiam skolos lygiui uosto direkcija negalėtų dividendams skirti (...) nustatytos paskirstytinojo pelno dalies (75–80 proc.), kadangi išmokėjus dividendus liktų nepakankamas lėšų likutis uosto direkcijos veiklai, investicijoms ir finansiniam tvarumui užtikrinti“, – rašoma dokumente.
Rugsėjį skelbta, kad Klaipėdos uostas pasirašė sutartį su Europos investicijų banku (EIB) dėl 100 mln. eurų paskolos uosto plėtrai, o gegužę Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) sutiko paskolinti 55,5 mln. eurų.
Susisiekimo ministerijos teigimu, per pastaruosius 10 metų uostas vidutiniškai investavo po 53 mln. eurų per metus.
Pasak jos, jeigu dividendams skirto pelno dalis nesikeistų penkerius metus užbaigus projektą laisvų lėšų likutis nesiektų 15 mln. eurų, kurių nepakaktų net nusidėvėjusiam turtui atkurti.
„Ši aplinkybė ypač reikšminga įvertinus ir tai, kad suformavus uosto pietinę dalį uosto direkcijos valdomo turto vertė reikšmingai padidėtų, todėl atitinkamai didėtų ir šio turto priežiūros, atnaujinimo bei reinvesticijų poreikis“, – rašoma dokumente.
Klaipėdos uostas šiemet išmokėjo 18,1 mln. eurų dividendų, pernai – 18,98 mln. eurų, užpernai – 19,5 mln. eurų, o per 2020–2025 metus – 111,3 mln. eurų.
BNS rašė, kad Klaipėdos uosto pietinės daliės plėtra padidins jo plotą apie 100 hektarų iki 657 ha, o nauja infrastruktūra galės būti pritaikyta ir karinio mobilumo poreikiams.
Rugsėjo pradžioje Vyriausybė patvirtino šios teritorijos ar jos dalies nuomos konkurso tvarką, o liepos viduryje Seimas pritarė jos plėtrai.
Susisiekimo ministerija skaičiuoja, kad plėtra per 25 metus galėtų generuoti apie 7 mlrd. eurų, o uostas per 50 metų gautų 1,2 mlrd. eurų papildomų pajamų.
Naujausi komentarai