Seime pakvipo medumi

Mažumos Vyriausybė gali lengviau atsikvėpti. Seime realių opozicionierių, kurie kiekviena pasitaikiusia proga bandys keršyti, yra vos ketvirtadalis.

Vakar dėl nepasitikėjimo parlamento vadovu Viktoru Muntianu tokiai iniciatyvai pritarė 36, prieš balsavo 22 parlamentarų, 11 biuletenių buvo pripažinti negaliojančiais.

Darbo partija ir dalis įsižeidusių socialliberalų, kurie prarado įtaką Seime, ir niekada už Prezidento apkaltą neatleisiantys socdemams liberaldemokratai yra tik neįgalios Seimo mažumos.

V.Muntiano testas labiausiai buvo reikalingas Vyriausybei.

Po atlikto eksperimento aišku, kad dešinioji opozicija toleruos nedideles nuodėmes ir leis kairiojo centro jėgoms dirbti.

Jei eilinis Seimo perversmas būtų pavykęs, dar realiai nepradėjusiai dirbti Vyriausybei būtų pasidarę trošku dėl ateities.

Trapi mažumos, bet valdanti koalicija galėjo prarasti „pilietininkų“ frakciją. Arba V.Muntiano kompanijai būtų reikėję ieškoti kėdžių Vyriausybėje.

Tai yra iš kažko atimti, perdalinti, pridėti, padauginti.

Politinė aritmetika vienaip sekasi, kai užnugaryje - Seime saugu. Ir visai kitaip, kai labai nesunku gauti iš Prezidento dvejetą už neišspręstą paprasčiausią politinį uždavinuką, nes parlamentas - neprognozuojamas.

V.Muntiano „nuvertimo“ eksperimente valdantieji dėl visa ko susitarė nedalyvauti.

Pažadėti balsuoti prieš perversmą Seime - nesunku.

Bet niekas nėra garantuotas, kai valdantčioji koalicija tokia marga, kad prie balsų urnos kai kam nesuspurdės širdis: „Aš irgi norėčiau įeiti į istoriją kaip Seimo Pirmininkas“.

Tačiau to neįvyko. Dešinioji opozicija, kuri irgi norėjo suburti mažumos Vyriausybę, tačiau negavo Prezidento Valdo Adamkaus palaiminimo, tesėjo savo žodį.

Nors patys konservatoriai dar vasarą pirmieji pakišo mintį, kad reikėtų, prasidėjus Seimo rudeninei sesijai, kibti į atlapus V.Muntianui už ilgą liežuvį - kišimąsi į teismų darbą.

Tačiau Andriaus Kubiliaus ir Gedimino Kirkilo dalykiniai pietūs sostinės senamiestyje, arbatėlės pas Prezidentą atšaldė konservatorių įkarštį.

Gal tapsime neregėto Lietuvoje dalyko - socdemų ir konservatorių ilgų medaus mėnesių - liudininkais?