Dienos komentaras

Reklamos auka

Neapsišvietęs užsienietis jus netrukus pamirštų, jei jam prisistatytumėte esąs Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tautietis. Tačiau jei papasakotumėte apie savo šalies Prezidentą, kuris susijęs su tarptautine mafija ir užsienio žvalgyba, jūs ir jūsų šalis ilgam įstrigtų pašnekovo atmintyje.

Ginčytis nėra dėl ko - žmonės labiau įsimena blogus ir žiaurius dalykus. Geriausia reklama - antireklama. Šią senstančią tiesą patvirtino ir Prezidento skandalas, išpopuliarindamas Lietuvą ir jos vadovą visame pasaulyje.

Tačiau reklamos reikia ne tik prezidentams. Tūkstančiai šalyje veikiančių firmų kasmet šimtus milijonų litų skiria reklamai. Atsiranda ir tokių veikėjų, kurie sugalvoja originalius būdus, kaip išgarsėti be pinigų.

Kartą viena dėmesio išsiilgusi firma plačiai reklamos kampanijai išleido dešimtinę. Nusipirkę taksofono kortelę ir surinkę policijos telefono numerį „firmačiai“ kimiu balsu su dirbtiniu akcentu pareiškė užminavę firmos patalpas. Tą vakarą jų firmos vardas skambėjo per visus kanalus.

Plačiai skambančiu vardu (nors ir ne dėl jų kaltės) šiandien galėtų pasidžiaugti ir LNK televizija. Tai jos patalpose „Aras“ vakar nesėkmingai ieškojo padėtos bombos. Ieškojo, nors ir sliekui buvo aišku, kad vienintelis cheminis mišinys tame pastate - butelis odekolono.

Visa Lietuva priversta „maitintis“ žinute apie „užminuotą“ televiziją vien todėl, kad nežinomas rašeiva internete suraitė sakinį, neva dėl padėtos bombos neįvyks muzikinė laida.

Viename Lietuvos didmiesčių dirba puikus policininkas Igoris. Kilnodamas policijos telefono „02“ ragelį jis sulaukė šimtų pranešimų apie padėtus sprogmenis. Ir nė į vieną jų nesureagavo. Nė į vieną tų pranešimų neišlėkė dešimtys „Aro“, policijos, ugniagesių ir medikų automobilių.

Kadangi pareigūnas dirba ir šiandien, turbūt jau supratote, jog nė viena „bomba“ nesprogo. Tiesa, apie tai nerašė laikraščiai ir nerodė televizijos. O ir šiame komentare pareigūnas minimas tik todėl, kad lyginamas su kolegomis vilniečiais. Sostinės pareigūnai reklamos principus išmano ir ranka nenumoja net į absurdiškiausius grasinimus.

O mes vis dar stebimės vakariečiais, kurie visokiais būdais stengiasi patekti į televiziją. Mes juk dar geresni.