Dienos komentaras

Principams - ne

Principai ir šukuosena egzistuoja dėl tos pačios priežasties - kad vieną dieną juos pakeistumei taip, kaip tą akimirką patogu. Apie „ševeliūras“ dažnai keičiantį žmogų nesakoma „bešukuosenis“. Tačiau dėl veikėjo, nuolat kaitaliojančio principus, sutinka beveik visi - toks asmuo vadinamas žmogumi be principų.

Jei Audrius Giržadas su Artūru Valinsku dabar surengtų „Misterio be principų“ rinkimus, į publikos simpatijų prizą drąsiai galėtų pretenduoti politiniai Siamo dvyniai - partijomis suaugę Algirdas Brazauskas ir Artūras Paulauskas.

Vakar su Darbo partija pasirašę koalicijos susitarimą, Seimo Pirmininkas ir Premjeras rinkėjų akyse šlumštelėjo į tą pačią purvo jūrą, kurioje buvo priverstas maudytis agurkais susiviliojęs sunkvežimio vairuotojas iš socdemų ir soclibų reklamos.

Skirtumas tik tas, kad reklamos herojus už savo pomėgį agurkams buvo pašieptas. O A.Paulauskas su A.Brazausku savo nuklydimą nuo kelio linkę pateikti kaip pasiaukojamą žygdarbį dėl Lietuvos interesų.

Ne ką geriau apie principingumo vertę mano ir Viktoras Uspaskichas bei jo „darbininkai“. Prieš rinkimus švaisčiusi įvairius pažadus į kairę ir dešinę ir už juos pelniusi rinkėjų balsus, Darbo partija prabilo apie principų kaitą. Tiksliau, jau nebekalba apie pažadų įvykdymą.

V.Uspaskichas ir jo bendražygiai jau atsisakė per rinkimų kampaniją kartotų programinių siekių keisti Seimo rinkimų sistemą, įvesti parlamentarų atšaukimo mechanizmą ir sumažinti referendumui reikalingų surengti rinkėjų parašų skaičių nuo 300 tūkstančių iki 100 tūkstančių.

Jei principus aukojantys politikai tylėtų ir stengtųsi savo gerais darbais užgožti rinkėjų atžvilgiu amoralias jungtuves, būtų nesmagu. Tačiau dabar žymiai nemaloniau girdėti, kaip neprincipingumą, negarbingumą pateisina vienas valstybės vadovų.

„Per rinkimus daug kas yra daroma, ir jeigu mes pradėsime skaičiuoti, kas ką kam pasakė, tai niekuomet jokių koalicijų nebus. Kas kam ką pasakė, galima tomus prirašyti. Tik ar jie reikalingi?“ - pažadų neskaičiuoti ir jų neprisiminti vakar ragino A.Brazauskas.

Sekant šia logika tektų pripažinti, kad mūsų politikams geriausi rinkėjai - sklerozės kankinami senukai, vis dar pajėgiantys rankose nulaikyti rašiklį ir sukeverzoti kryželį. Tokie rinkėjai tikrai nesijaudina dėl politikų principingumo ir mielai prisimena jaunystę, žydėjusią kartu su socializmu.