Premjerai žada, partijos moka

Premjeras Algirdas Brazauskas nutarė, kad partijos privatizavo valdžią. Jei kuri nors Vyriausybė tautai ką nors pažada, tai už pažadų vykdymą visam laikui liks atsakinga valdžiusi partija, o ne nauja Vyriausybė.

Mes visą laiką gyvename skirtingose valstybėse. Kuri partija valdžioje - tos ir valstybė. Štai kodėl vieni pradeda reformas, o kiti reformas reformuoja. Ir taip iki begalybės, kol kantrybei ateina galas. Tada vieni rinkėjai drožia į užsienį, kiti - į butelį. Kantresni tęsia eksperimentą: kaip pavalgyti, apsirengti, sumokėti komunalinius mokesčius už minimalią algą.

„Konservatoriai būdami valdžioje iki 2000-ųjų priėmė sprendimus, kad reikia grąžinti žmonėms prarastus indėlius santykiu 1:1 ir sumokėti už prarastą turtą. Nė vienoje pokomunistinių valstybių tokių sprendimų nėra. Jeigu jie būtų kompensavę, tai, žinoma, garbė ir žmonėms nauda. Bet jie to nepadarė, sustabdė procesą, kadangi 1998-1999 metais buvo visiškai sugriauta ekonomika ir finansinė sistema“, - sakė A.Brazauskas.

Nors Europos Sąjungos broliškos respublikos Premjerui reikėtų ką nors išmanyti apie vyriausybių įsipareigojimų tęstinumą, tačiau A.Brazauskui iki tokių politinių aukštumų dar toli. Pagal jo logiką nupiginti virtą dešrą ir atkurti kolūkius turi socdemų dalininkai, buvusi Lietuvos demokratinė darbo partija, o grąžinti tautiečių indėlius ir sumokėti už prarastą turtą - konservatoriai.

Nerealius rinkimų, o po to ir valdančiosios koalicijos pažadus nukėlęs kitai Seimo kadencijai ant sprando Ministras Pirmininkas tūžta, jei kas užlipa ant nuospaudų.

Iki 2008-ųjų užsimojusi grąžinti likusius 1,6 milijardo litų indėlių A.Brazausko Vyriausybė 2005-aisiais skyrė šiam tikslui vos 105 milijonus litų.

Ar indėlių grąžinimo įsipareigojimai bus įgyvendinti, Ministras Pirmininkas teigė nesantis dievas, tik Premjeras, todėl negalintis atsakyti. Anot jo, tam dar yra treji metai ir kol kas ši programa jam atrodanti reali.

Aritmetikos pramokęs antrokas galėtų suskaičiuoti, kad tokiais tempais grąžinant indėlius jų teks laukti ne trejus, o 15 metų.

Gal per tą laiką išmirs pensininkai, indėlių turėtojai. Jų vaikai, prasigyvenę airijose ir amerikose, pamirš tuos šešis tūkstančius rublių, kuriuos velioniai tėvai sukaupė per visą gyvenimą, lenkdami nugarą tarybų valdžiai ir paskutiniam jos partijos pirmajam sekretoriui A.Brazauskui.