Prarasta galimybė pastatyti gelbėjimo laivą

Teismo sprendimas nepadėjo

2020 m. vykdytame Lietuvos kariuomenės teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo viešajame pirkimo konkurse jau buvo numatytas galimas laimėtojas. Pasiūlymų eilėje pirmoje vietoje buvo įrašytas Suomijos konsorciumas, sudarytas iš "Undenkaupungin Tyovene" ir "Telesilta" kompanijų.

Pasiūlymų eilėje antroje vietoje likusi žinoma Klaipėdos laivų statytoja "Vakarų Baltijos laivų statykla" konkursą apskundė teismams.

2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos apeliacinis teismas priėmė "Vakarų Baltijos laivų statyklai" palankų sprendimą. Jis pripažino, kad Suomijos konsorciumo pasiūlymas neatitiko techninės specifikacijos reikalavimų.

Po tokio įsiteisėjusio teismo sprendimo, kuriuo Suomijos konsorciumas pripažintas neatitikęs reikalavimų, konkurso nugalėtoju jau galėjo būti skelbiama antroje vietoje buvusi "Vakarų Baltijos laivų statykla". Įprasta, kad viešųjų pirkimų konkursuose, jei tik jų nesiekiama vilkinti, taip ir būna.

Gelbėjimo laivo analogija su Šventosios uostu – dėl ambicijų Lietuva neįsigijo itin svarbių ir reikalingų jūrinių objektų.

Nemėgstamas šalies verslas

Kas vyko toliau, yra sunkiai suvokiama. Tą etapą "Vakarų Baltijos laivų statyklos" atstovai buvo įvertinę viešai keldami klausimą, kodėl Lietuvos kariuomenė taip nemėgsta savo šalies verslo? Kodėl Suomijos konsorciumui buvo stengiamasi atiduoti valstybinį užsakymą net ir esant pažeidimui?

Įprasta, jog tais atvejais, kai kas nors skundžia konkursą teismui ir netgi skundėjas laimi, jis vis tiek lieka blogiukas, su kuriuo elgiamasi nepagarbiai. Lietuvos kariuomenės šaltuką po laimėtos teismo bylos pajuto ir Vakarų Baltijos laivų statyklos atstovai.

Įsiteisėjus Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 12 d. sprendimui "Vakarų Baltijos laivų statyklos" atstovai 2021 m. birželį kreipėsi į Lietuvos kariuomenę su prašymu paaiškinti, kodėl toliau nevykdoma gelbėjimo laivo pirkimo procedūra. Negavę atsakymo, papildomai kreipėsi į Krašto apsaugos ministeriją.

Paaiškėjo, kad Lietuvos kariuomenė nesirengia lietuviško verslo skelbti konkurso nugalėtoju, nors "Vakarų Baltijos laivų statykla" buvo antra eilėje, iš esmės vienintelė ir likusi konkurse. Lietuvos kariuomenė pranešė, kad iš naujo vertins pasiūlymus, paprašė, kad "Vakarų Baltijos laivų statyklos" atstovai papildomai atsakytų į 20 klausimų.

Prarasta galimybė

"Vakarų Baltijos laivų statyklos" atstovai nesutiko atsakyti į papildomus klausimus, nes manė, kad teismų sprendimai viską sudėliojo į vietas.

Kadangi nebuvo gauti atsakymai iš "Vakarų Baltijos laivų statyklos", Lietuvos kariuomenė nutraukė 39,4 mln. eurų vertės teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivo konkursą. Šį sprendimą "Vakarų Baltijos laivų statykla" apskundė Vilniaus apygardos teismui. Jis 2021 m. spalio 22 d. skundą atmetė. Vertino, kad Lietuvos kariuomenė turėjo teisę iš naujo vertinti pasiūlymus, teikti papildomus klausimus ir atmesti "Vakarų Baltijos laivų statyklos" siūlymą, kai ši nepateikė papildomai prašomų duomenų. 2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino Vilniaus apygardos teismo sprendimą.

Jei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimas nebus toliau skundžiamas ir įsiteisės, tai reikš, kad Lietuvos kariuomenė prarado galimybę už ES paramą pastatyti teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivą. Iš konkurso pašalinus "Vakarų Baltijos laivų statyklą", jame neliko nė vieno dalyvio.

Lietuvos kariuomenė jau buvo pateikusi vertinimą, kad ji naujo konkurso nebeskelbs, nes teršalų likvidavimas nesanti jos funkcija. Vadinasi, Lietuvos kariuomenėje liks tas pats senukas, 1986 m. statytas lėtaeigis gelbėjimo laivas "Šakiai".

Net jei "Vakarų Baltijos laivų statykla" ir skųstų Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 23 d. sprendimą, galimybės pastatyti naują teršalų likvidavimo ir gelbėjimo laivą beveik nebelieka. 2020 m. vykdant konkursą šį laivą buvo planuota pastatyti iki 2022-ųjų. Dabar jau 2022 m., bet dėl laivo statybos per 1,5 metų joks aiškumas nepasiektas. Labiausiai gaila laivui statyti numatytų 39,4 mln. ES pinigų.

Ši istorija turi panašumo su Šventosios uosto istorija. Ten taip pat buvo numatyta ES parama Šventosios uostui atstatyti, bet per teismus užvilkinus procedūrą dėl Šventosios uosto detaliojo plano, jo statybai pagal ES finansavimo terminą nespėta pasiruošti.

Ir gelbėjimo laivo, ir Šventosios uosto atstatymo atveju suveikė smulkmeniškos valdininkiškos ambicijos. Rezultatas abiem atvejais apgailėtinas – Lietuva neįsigijo itin svarbių ir reikalingų jūrinių objektų.