Klaipėdiečiams geresnį gyvenimą turintys kurti miesto politikai ieško galimybių gyventojus apkrauti naujais mokesčiais.

Parūpo kiemų valymas

Kai kurie į miesto tarybą išrinkti politikai brandina idėją priversti gyventojus mokėti už kiemų valymą ir tokiu būdu Klaipėdos ižde sutaupyti pinigų.

Diskutuojama apie galimybę kiemų valymo paslaugą perleisti administruoti Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (KRATC), kuris rūpinasi konteineriuose sukauptų šiukšlių išvežimu ir jų laikymu.

Įstatymai neleidžia iš gyventojų rinkti pinigų už kiemų valymą, jei šie teisiškai nėra priskirti daugiabučiam namui. Tačiau valdžia ieško būdų, kaip tokį žmonėms naudingą draudimą apeiti. Viena galimybių – kiemų valymą pavesti KRATC, o mokesčius už šią paslaugą įskaičiuoti į rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą. Paprasčiau tariant, KRATC ne tik rūpintųsi konteinerių išvežimu, bet ir prižiūrėtų, kad kiemuose būtų surenkamos šiukšlės ir už abi šias paslaugas sumokėtų gyventojai, gavę sąskaitą už komunalinių atliekų išvežimą. Už kiemsargių darbą tokiu atveju namų valdų bendrovėms mokėtų KRATC, o ne savivaldybė.

Šiemet KRATC iš gyventojų ir įmonių už šiukšlių išvežimą surinks daugiau nei 18 mln. litų. Kiemams valyti šiais metais skirta beveik 4 mln. litų.

Rėmėsi savo patirtimi

Viena tokios idėjos autorių – miesto tarybos narė Alina Velykienė. „Antrą Velykų dieną išėjau į savo daugiabučio namo kiemą ir rinkau šiukšles. Prisirinkau tris maišus ir išmečiau į konteinerį. Todėl savo kolegoms darbo grupėje, kuri rengia miesto biudžeto taupymo planą, ir pasakiau, kad į konteinerius patenka tos pačios šiukšlės, kurios surenkamos kiemuose, tad ar neverta peržiūrėti kiemų valymo administravimą, nes vis tiek KRATC išveža tas šiukšles“, – sakė A.Velykienė.

Tačiau ji patikino, kad jokie sprendimai kol kas nėra priimti. Tokios kalbos – tik diskusijos, nes dar net nesudaryta darbo grupė naujam kiemų valymo administravimo projektui rengti.

„Aš pasakiau savo idėją, nes mano pačios patirtis parodė, jog kiemų valymas ir šiukšlių išvežimas yra susijusios paslaugos. Tačiau kai kurie darbo grupės nariai nusišypsojo ir teigė, kad reikėtų žiūrėti, ar nebus pažeisti įstatymai, vartotojų teisės“, – tikino A.Velykienė.

Paklausta, ar jos idėjai tapus realybe gyventojams neteks daugiau mokėti už atliekų išvežimą, politikė teigė, jog viską parodys skaičiavimai.

„Esminis klausimas ir yra, ar padidėtų rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą. Tačiau galbūt dabar nustatytuose mokesčiuose jau įskaičiuotos ir tos šiukšlės, kurias surenka kiemsargiai ir sumeta į konteinerius. Žodžiu, sprendimas labai sudėtingas ir reikia labai gerai viską suskaičiuoti“, – svarstė A.Velykienė.

Neleidžia įstatymai

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus Šarūno Reikalo perspektyva, kad jo vadovaujama bendrovė administruotų ir kiemų valymą, nesužavėjo.

„Niekada nesu skaičiavęs, ar KRATC galėtų administruoti kiemų valymą ir tam pinigus iš gyventojų surinkti per rinkliavą už komunalinių atliekų išvežimą. Kol kas tokio varianto nesame rimtai svarstę. Ir anksčiau būta panašių diskusijų, tačiau jokių sprendimų nepriimta. Sunku administruoti ir komunalinių atliekų išvežimo rinkliavą. Jei dar prisidėtų ir kiemų valymas, būtų nepaprastai sudėtinga", – teigė Š.Reikalas.

Savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė tikino, jog kiemų valymas ir šiukšlių išvežimas yra nesusiję, nors, kai kurių politikų nuomone, šios dvi paslaugos yra kone identiškos.

„Ką reiškia, kad šiukšlių išvežimas ir jų surinkimas kiemuose yra lygiaverčiai darbai. Tai tas pats, jei iš privataus namo šiukšliavežiai atvažiuoja paimti konteinerio, o jų dar paprašai, jog ir namie grindis išplautų“, – vaizdžiai paslaugų skirtumus iliustravo D.Berankienė.

Ir ji, ir Klaipėdos mero pavaduotoja Judita Simonavičiūtė tvirtino, kad šiuo metu teisiškai neįmanoma KRATC perleisti ir kiemų valymą.

Pinigų skyrė fontanui

Kol diskutuojama, kas ir už kieno pinigus galėtų valyti daugiabučių namų kiemus, savivaldybės administracija ir KRATC jau susitarė dėl kitokios paramos.

„Į mus kreipėsi Klaipėdos savivaldybės administracija ir paprašė paramos – skirti pinigų vienam miesto fontanui ir keliems gėlynams prižiūrėti. Šis prašymas buvo svarstomas bendrovės valdyboje. Nusprendėme į savivaldybės sąskaitą pervesti apie 20 tūkst. litų. Ji mums vėliau privalės pateikti ataskaitą, kad šiuos pinigus panaudojo būtent fontanui ir gėlynams prižiūrėti“, – sakė Š.Reikalas.

Miesto biudžete fontanų priežiūrai šiemet buvo numatyti 85 tūkst. litų. Tačiau politikams ir valdininkams sėdus iš naujo skaičiuoti išlaidas, nes miesto ižde reikia sutaupyti 15 mln. litų, buvo nuspręsta fontanų priežiūrai šiemet skirti tik 35 tūkst. litų. Dalis trūkstamų pinigų ir bus dengiami litais, gautais iš KRATC.

Š.Reikalo teigimu, KRATC nuolat remia įvairius objektus, esančius šalia Dumpių sąvartyno.

„Šiais metais taip pat buvo numatyta, kaip paskirstyti paramą. Tačiau nenoriu detalizuoti ir to nedarysiu, nes nenoriu vardyti tų, kurių neparėmėme“, – tvirtino KRATC direktorius.

Pernai 15 tūkst. litų KRATC skyrė Ketvergių pagrindinei mokyklai, esančiai netoli Dumpių sąvartyno. Paramos paprašė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Pinigai esą buvo skirti įsigyti kompiuterių.

Tačiau Š.Reikalas patikino, kad bendrovės skiriami pinigai klaipėdiečių mokamos rinkliavos už šiukšlių išvežimą dydžiui įtakos neturi. Mat bendrovė užsidirba detonuodama pramonines atliekas.

„Klaipėdos“ žiniomis, būta ir svarstymų, kad KRATC galėtų prisidėti ir prie kapinių priežiūros – esą bendrovė galėtų nemokamai organizuoti šiukšlių išvežimą ir taip padėti miesto biudžete sutaupyti apie 170 tūkst. litų.

„Apie tai nieko konkretaus negaliu pasakyti“, – paklaustas, ar dar parems savivaldybę, teigė Š.Reikalas.